Siaubingi stabligės simptomai

Kiek žinau, paskutinė stabligės auka Lietuvoje – gana jauna moteris, mirusi 2005 m. Bet ar tikrai paskutinė? Po keletą susirgusių užfiksuojama kasmet. Prieš dešimt metų iš šešių susirgusių mirė penki. Įspūdį paliko neseniai susirgusios ir pasveikusios aštuoniasdešimtmetės moters istorija. Ji sugebėjo išsikapstyti, bet iš naujo mokosi valgyti, gerti, vaikščioti. O užsikrėtė tradiciškai – kolektyviniame sode, kaip ir daugelis kitų stabligės aukų. Užtenka įsipjauti ar įsidrėksti, ir stabligės poros žaizdoje pradeda gaminti nuodus, kurie per keletą dienų nukeliauja į stuburo smegenis ir pažeidžia visą nervų sistemą. Man tik kilo klausimas, ar visi žino, kad vaikystėje gauta vakcina nuo stabligės po kurio laiko nebesaugo? Taip, pasirodo, vakcinavimą reikia kartoti kas dešimt metų. O ar jūs apie tai žinote?

Kokia tai liga, ta stabligė? Pirmiausiai ji pasireiškia stipriais raumenų spazmais, todėl ligonis gydomas reanimacijos skyriuje – mano minėtai moteriškei teko 39 paras gulėti dirbtinės komos būsenoje, kurią medikai palaikė stipriais narkotizuojančiais medikamentais, kitaip nuo spazmų raumenys būtų suplyšę. Man tokie ligoniai primena piktosios dvasios apsėstuosius iš siaubo filmų – išriesta nugara ir atlošta galva, nuo spazmų išnyrantys sąnariai, lūžtantys rankų, kojų kaulai, stuburo slanksteliai, nuo kramtymo raumenų spazmų – dantys… Daugiau negąsdinsiu, liga siaubinga.

Kaip Lietuvoje plinta stabligė?

1. Sporoms patekus į gilias žaizdas, kur susidaro anaerobinės (beorės sąlygos). Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama soduose ir sodybose dirbant žemės ūkio darbus, kai į gilias durtines žaizdas patenka infekuoto dirvožemio.
2. Retesnis būdas – gimdymo metu. Jei gimdoma ne gimdymo įstaigoje, galima naujagimio virkštelės infekcija ir gimdyvės stabligė, jei naudojami stabligės sporomis užteršti reikmenys.
3. Yra užfiksuota pooperacinės stabligės atvejų, kai operuojant pažeidžiamas žarnų vientisumas. Pasitaiko ir dar keletas itin retų atvejų, apie kuriuos plačiau nesiplėsiu.

Kaip galima užsikrėsti stablige

Infekcinės ligos būna dviejų tipų. Vienomis – pvz., raudonuke ar žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti tik kontakto su kitais žmonėmis metu. Kitų užkratas slepiasi aplinkoje – tokias ligas sukelia, pvz., erkių platinamas encefalito virusas ar stabligės sporos, paplitusios viso pasaulio dirvožemyje.  O bjauriausia – kad ja užsikrėsti galima taikiai kapstantis aplink burokų lysvę savo darže ar net elementariai skutant žemėtą bulvę. Nes stabligės sukėlėjai atsparūs drėgmei, karščiui, saulei, jų pilna dirvožemyje, dulkėse, purve, mėšle, gyvūnų žarnyne. Ant neplautų pievų ar miškų uogų taip pat gali būti ligos sukėlėjų, bet per burną stabligė neužkrečiama.

Užsikrėsti galima kontaktuojant su stabligės bakterijomis Clostridium tetani.

Kaip veikia stabligės sukėlėjai? Kadangi sporas sudarančios stabligės lazdelės randamos daugelio žinduolių, taip pat ir žmogaus, žarnyne, jos išsiskiria su išmatomis ir taip užteršia dirvožemį. Patekusios į žarnyną stabligės lazdelės visai nepavojingos – nesukeldamos jokių patologinių pakitimų jos dauginasi žarnyne ir vėl išsiskiria su išmatomis. Pavojingu šis sukėlėjas tampa patekęs į anaerobines sąlygas – t.y., ten, kur nėra oro. Tuomet stabligės lazdelės pradeda gaminti toksinus – labai stiprius nervų sistemą pažeidžiančius nuodus.

Stabligės revakcinacija

Skiepų nuo raudonukės ar vėjaraupių iš bėdos dar galime išvengti – sąžinę ramindami tuo, kad sergamumas šiomis ligomis – o tuo pačiu ir tikimybė užsikrėsti – labai sumažėję. Tačiau tokios ligos, kurių sukėlėjų kontroliuoti neįmanoma, gali būti valdomos išimtinai tik skiepais. Todėl, mano galva, pragmatiškai į savo sveikatą žiūrinčiam žmogui vakcinos nuo tokių ligų, kaip stabligė, paprasčiausiai būtinos.Stabligės skiepų nauda akivaizdi – tai rodo ir pasaulio statistika. Štai, menkai civilizuotose šalyse stabligė yra viena dažniausių mirties priežasčių, ir tai lemia ne tik higienos trūkumas, bet ir skiepų nebuvimas. Būtent todėl vienų ligų (raupų, difterijos, tymų) praktiškai nebeliko, o kitų infekcijų kasmet vis dar užregistruojama labai daug – stabligė pakerta iki milijono žmonių sveikatą, apie 300 tūkstančių nuo šios ligos miršta.

Todėl dar kartą grįžtu prie pagrindinės šio įrašo žinios: padedant šeimos gydytojui tikrai galite susirasti informaciją, kada gavote paskutinį skiepą nuo stabligės. Praėjo dešimtmetis, o gal ir daugiau? Nelaukite traumos ir skiepą pakartokite. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina, kuri yra nemokama, tereikia nueiti pas savo gydytoją. Kad būtų ramiau: kiek teko domėtis ir girdėti nusiskundimų dėl kitų skiepų liekamųjų reiškinių, tai stabligės vakcina labai gerai toleruojama: tik bakst – ir viskas.

Ar tikrai būtini skiepai nuo stabligės?

Skiepų nuo raudonukės ar vėjaraupių iš bėdos dar galime išvengti – sąžinę ramindami tuo, kad sergamumas šiomis ligomis – o tuo pačiu ir tikimybė užsikrėsti – labai sumažėję. Tačiau tokios ligos, kurių sukėlėjų kontroliuoti neįmanoma, gali būti valdomos išimtinai tik skiepais. Todėl, mano galva, pragmatiškai į savo sveikatą žiūrinčiam žmogui vakcinos nuo tokių ligų, kaip stabligė, paprasčiausiai būtinos.

Ir galiausiai, jeigu turite klausimų apie sveikatos profilaktiką, tai ir klauskite mediko, o nelaukite, kol liga ar virusas jus užklups netikėtai.  Sveikata – vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galime gyvenime prarasti.