Ligos Mirtis Naudinga Žinoti

Koronavirusas Lietuvoje

koronavirusas italijoje covid-19Koronavirusas Italijoje (foto)

 

Italijoje uždaroma vis daugiau miestų, tuo tarpu viruso epidemija plinta neįtikėtinai sparčiai.

Plačiau apie situaciją Italijoje:

Koronavirusas Italija

Pradėkim nuo to, kad Naujasis koronavirusas, kaip bebūtų liūdna, identifikuotas kaip perduodamas nuo žmogaus žmogui, ir gana neblogai, pagal kai kuriuos vertinimus – kone kaip koks gripas. Mirtingumas siekia apie 3%.

Blogiausiu atveju tai reiškia, kad persirgti tuo virusu gali visi, o 3 žmonės iš 100 numirs. Lietuvos atveju tai reikštų, kad mirusių teoriškai gali būti netoli 100 tūkstančių. Tai yra labai daug, netgi jei skaičius tik teorinis.

Nuo senatvės ir šiaip ligų Lietuvoje miršta kokius du-tris kartus mažiau žmonių per metus – maždaug apie 40 tūkstančių.

Nuo staigiai plintančios virusinės infekcijos tie žmonės didesne dalimi mirtų per kelis mėnesius. Įsivaizduokit, kad visur mirštantys ir visur laidotuvės – vat tą reiškia tie lyg ir nedideli 3% mirštančių, kai viruso užkrečiamumas didelis.

Kol kas apie realų užkrečiamumą žinoma gana mažai. Kas aišku – tai tas, kad Kinija ėmėsi įslaptinimo priemonių, kad informacija apie pirmas infekcijas nenutekėtų, ir netgi persekiojo žmones, kurie apie tą epidemiją skelbė. Nepaisant to, informacija prasiskverbė kartu su vis plačiau plintančiu virusu. Virusas irgi prasismelkė – jau fiksuojamas ir kitose šalyse.

Koronavirusai dažniausiai nėra labai baisūs, jų yra daug ir su daugeliu mes susiduriame nuolat. Pvz., sloga, kosulys ar “gripas” (kabutėse, nes netikras) bene dažniausiai sukeliami būtent koronavirusų. Dažniausiai tie koronavirusai apsargdina, bet labai greitai praeina. Kai mes jaučiamės peršalę – dažniausiai tai būna tiesiog apsikrėtimas kokiu nors koronavirusu, šimtus ar tūkstančius metų keliančiu tokius susirgimus. Tik labai retais atvejais toks įprastas peršalimas virsta mirtinu plaučių uždegimu.

Problema būna su koronavirusais, kurie svetimi žmogui – būtent su gyvulių koronavirusais.

Reikalas tas, kad įprasti žmonėms virusų štamai visai nori daugintis ir gyvuoti neribotai (aišku, kiek galim kalbėti apie tai, kad virusai kažko nori). O tai reiškia, kad jiems geriau, jei užkrėstas organizmas nežūsta ir dar daugiau, jei užkrėstas organizmas netgi serga labai nesmarkiai. Jei serga nesmarkiai – reiškia, kad imuninės reakcijos ne tokios stiprios, o todėl virusas gali išsilaikyti ilgiau ir apkrėsti daugiau žmonių. Taigi, grynai žmogiški virusų štamai būna mažiau kenksmingi, nei svetimi. Suveikia natūrali atranka.

Bet štai jei atsiranda koks nors svetimas štamas, jis būna labai kenksmingas.

Panašūs padidinto kenksmingumo mechanizmai būdingi ne tik koronavirusams, bet ir kitiems – pvz., filovirusai (jiems priklauso Ebola ir Marburgo virusas) tiesiogiai siejami savo patogeniškumu su tuo, kad paprastai žmonių neapkrečia, tad irgi nėra atsirinkę taip, kad išsaugotų savo pernešėją. Tiesa, ten mirtingumas didesnis – Ebolos atveju apie keliasdešimt procentų miršta, o Marburgo viruso atveju – išgyvena vos pora dešimčių procentų.

Taigi, nors pradžioje rašiau, kaip gali baisiai atrodyti koronaviruso epidemija, sąlyginai ji nebūtų tokia klaiki, kaip kai kurių kitų virusų. Lietuvoje teoriškai, pačiu blogiausiu atveju, žūtų iki 100 tūkstančių žmonių. O jei gerai sektųsi ir epidemija eitų ne itin plačiai – na, gal žūtų tūkstantis-kitas, o gal ir dar mažiau. Sunku pasakyti – epidemijos plinta nelabai prognozuojamai.

Šį koronaviruso plitimo atvejį galime palyginti su keliomis kitomis, kitų koronavirusų epidemijomis.

2012 metais Saudo Arabijoje pradėjęs plisti MERS virusas (Middle East Respiratory Syndrome) per kelerius metus nužudė netoli 900 žmonių. Virusas nebuvo labai greitai plintantis, identifikuotų užkrėstųjų buvo vos apie 2500, bet visvien mirtinas – maždaug trečdalis žmonių neišgyvendavo. Visa laimė, kad nuo žmogaus žmogui šis virusas persiduodavo tik išimtiniais atvejais. Dauguma identifikuotų užsikrėtimo atvejų buvo nuo kupranugarių, o pastarieji, savo ruožtu, virusą kažkokiais būdais gavo iš šikšnosparnių.

MERS virusas plito silpnai, apsikrėtimas nuo žmogaus žmogui persiduodavo tik ilgą laiką kontaktuojant – paradoksas, bet taip dažniausiai būdavo ligoninėse, kur vieni pacientai apkrėsdavo kitus.

2003 metais Kinijoje ėmęs plisti SARS (Severe Acute Respiratory Syndrome) virusas nužudė apie 800 žmonių. Apsikrėtusių buvo apie 8000, tad mirtingumas buvo silpnesnis, nei MERS – maždaug dešimtadalis. Virusas žmonėms persidavė nuo civetų (į kates panašių plėšrūnų), o civetos apsikrėtė nuo kažkokių vietinių šikšnosparnių.

SARS virusas buvo įdomesnis tuo, kad plito nuo žmogaus žmogui. Tipiniu atveju, virusu apsikrėtęs žmogus apkrėsdavo iki 2-3 kitų žmonių, tačiau dalimi atvejų virusas kažkodėl imdavo plisti daug smarkiau – ir tada jau pavienis viruso nešėjas apkrėsdavo dešimtis kitų žmonių. Žodžiu, atsirasdavo super pernešėjų, kurie infekciją skleidė taip, kad maža nepasirodydavo.

SARS pagarsėjo dar ir tuo, kad itin plito ligoninėse. Toronte, Kanadoje, SARS virusu apsikrėtusi senutė, prieš numirdama, paskleidė virusą taip, kad jis apkrėtė krūvą žmonių, kurie virusą perdavė ir kitiems. Viso gavosi 260 užkrėstųjų, žmonių, iš kurių 17 buvo medikai. Iš viso 44 žmonės mirė. Čia nuo pavienio žmogaus, lyg ir gerai suvaldytu atveju.

Hong Konge pavienis vyras ligoninėje apkrėtė 99 medikus, iš kurių 17 buvo studentai, mokęsi apie užkrečiamas ligas. Viso Hong Konge buvo apie 1800 apsikrėtusiųjų, mirė apie 300.

Kinijoje, kur sanitarinės sąlygos daug prastesnės, apsikrėtusiųjų medikų skaičiai buvo skaičiuojami šimtais.

Dabartinis virusas yra labai panašus į SARS – irgi išplitęs per gyvūnus. Spėjimai kol kas tokie, kad irgi per kažkuriuos pusiau plėšrius gyvūnus, kurie galėjo apsikrėsti nuo kažkurių šikšnosparnių. Miškuose sugauti gyvūnai buvo parduodami Hunano jūros gėrybių turguje (kuris, tiesą sakant, pakankamai toli nuo jūros, kad man net neaišku, kodėl taip vadinasi). Štai nuo tų gyvūnų ir prasidėjo užsikrėtimai.

Pirmi apsikrėtimų atvejai buvo fiksuoti pačioje 2019 gruodžio pabaigoje. Atvejai buvo slepiami, mirčių skaičius liko neaiškus. 2020 metų sausio 1 dieną Hunano jūros gėrybių turgus buvo uždarytas, o policija ėmė suimdinėti žmones, kalbančius apie naują SARS epidemiją.

Sausio 6 dieną JAV tarnybos išleido įspėjimą, kad rekomenduoja žmonėms, keliaujantiems į Vuhaną, vengti visokių turgų ir smarkiau save prižiūrėti, plautis rankas ir t.t..

Kinija, kad ir vengdama pripažinimo, galų gale ėmė šnekėti, kad kažkokia infekcija plinta. Sausio 9 dieną apie epidemiją ėmė kalbėti ir PSO, ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras. Tą pačią dieną fiksuota ir pirma oficiali mirtis – mirė senukas, kuris iki tol vis reguliariai apsipirkdavo tame jūros gėrybių turguje. Po poros dienų Kinija pirmą žmogaus mirtį pripažino oficialiai.

Dar kurį laiką reikalai judėjo gana vangiai, mirčių atvejai (bent jau pripažįstami) buvo pavieniai, bet jau apie sausio 20 prasidėjo labai staigus mirčių kiekio augimas. Žmonės, prasirgę virusu porą savaičių, ėmė mirdinėti nuo infekcijos.

Jei sausio 19 oficialiai buvo pripažįstamos 3 mirtys, 20 dieną – jau 6, o 21 – jau 9. Sausio 22 mirčių skaičius pasiekė 17, 23 dieną – jau 25. O sausio 24 mirusių buvo 41, o sausio 25 – jau 56.

Apsikrėtusiųjų skaičius augo taip pat staigiai, tik ten jau identifikavimas buvo sunkesnis. Sausio 20 buvo įtariami 54 atvejai, o sausio 25 – jau apie 2700.

Oficialūs duomenys sako, kad mirštančių – apie 3%, bet kai kurie spėja, kad Kinijos valdžia galimai gerokai mažina skaičius. Kita vertus, net ir 3% yra labai daug – tarkim, Lietuvai tai reikštų iki 100 tūkstančių žmonių.

Pirmas atveji, kur susirgimas fiksuotas užsienyje, buvo apie sausio 13 – Tailande, kur susirgo senutė, atvykusi iš Kinijos. Apie tą patį laiką ėmė darytis aišku, kad dalis užsikrėtusiųjų nesilankė tame jūros gėrybių turguje, o apsikrėtė nuo kitų žmonių. T.y., virusas pasirodė plintantis panašiai kaip SARS. Kinijoje imti identifikuoti atvejai, kur apsikrėtę žmonės nesilankė Vuhane, o buvo per šimtus kilomentrų nuo jo. Dar po kiek laiko ėmė rastis atvejai vis kitose valstybėse – jau sausio 20 atvejis fiksuotas Pietų Korėjoje.

Per sekančias dienas buvo fiksuoti atvejai daugumoje Kinijos provincijų ir didžiausių miestų. Taip pat buvo identifikuoti ir super skleidėjų atvejai, panašūs į tuos, kokie pasitaikydavo SARS epidemijos metu – kur vienas žmogus gali užkrėsti kelias dešimtis kitų. Vienu fiksuotu atveju pavienis apsikrėtęs žmogus užkrėtė 14 Vuhano medikų.

Infekcija užfiksuota jau ir Vietname, Singapūre, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Australijoje, Kanadoje.

Panašu, kad Naujasis koronavirusas (taip jis jau vadinamas literatūroje) plinta daug kartų greičiau, nei SARS. Kai kurie epidemiologai kalba apie tai, kad savo plitimo greičiu ir efektyvumu jis gali prilygti gripo virusams, kurie pereina per pasaulį, užkrėsdami kone visus. Tik su 3% mirtina baigtimi.

Infekcija plinta vis plačiau. Kinija jau skelbia nacionalinį pavojų, visur uždaro turgus, kalbama apie tai, kad būtų netgi blokuojamas susisiekimas tarp miestų.

Gal būt, epidemija mus čia Lietuvoje aplenks.

Apie autorių

Liepa Gradauskaitė

Liepa Gradauskaitė

Manęs dažnai klausia: "Liepa, ar sunku gyventi sveikai?" Atsakau, kad kartais sunku pradėti gyventi sveikiau kuomet turime daug nenaudingų įpročių. Tačiau pradėjus domėtis ir supratus, kad sveikas gyvenimas nėra vien tik draudimai ir apribojimai, bet ir pažinimas, sąmoningumo ugdymas - viskas pasidaro elementaru.

Komentarai

Komentuoti

  • Manau baisiausia yra tai, kad pasibaigus pandemijai daugybe zmoniu liks be darbo, pajamu, nes verslui toks sastingis tikrai skausmingas, ypatingai smulkiajam. Belieka tiketis, kad alaisvinus karantino salygas zmones nebijos gyventi ir stengsis gyventi pilnaverti, kokybiska gyvenima, o ne tik egzistuoti. Tuomet ir verslas atsigaus greiciau. Atidarys visas uzdarytas kavines, sporto klubus, grozio salonus ir jie bus lankomi kaip ir anksciau. Tuo paciu sumazes ir isauges nedarbo lygis.