Įkvepiamieji alergenai sukelia slogą

Pavasarį ir vasarą itin padaugėja žmonių, kurie skundžiasi alergine sloga, kitaip tariant, alerginiu susirgimu, kurio metu padidėja jautrumas tuo metu žydinčių augalų žiedadulkėms.

Kas sukelia alerginę slogą?

Taip, toks smulkus daiktas kaip žiedadulkės gali itin apkartinti gyvenimą: apie pabudusią gamtą tuoj pat praneša varvanti nosis, ašarojančios, perštinčios akys. Alerginės slogos simptomai gali būti nuolatiniai, sezoniniai arba epizodiniai. Jie priklauso nuo to, kaip dažnai sergantysis susiduria su alergenu, tai yra medžiaga, kuriai yra jautrus. Jei žmogus alergiškas daugeliui medžiagų, alerginė sloga gali būti nuolatinė, su paūmėjimais. Maistas taip pat gali sukelti alerginę slogą, ypač vaikams. Tačiau tokiais atvejais pasireiškia ne tik alerginis rinitas, bet ir odos bėrimai ar virškinimo trakto sutrikimo simptomai.

Sezoninė sloga

Sezoninę alerginę slogą paprastai sukelia tam tikru metų laiku žydinčių augalų žiedadulkės arba lauke vešintys pelėsiai. Medžiai dažniausiai žydi pavasarį, nors kai kurios rūšys žydi ir rudenį. Dažniausiai alergiją sukelia beržai, ąžuolai, klevai, kedrai, guobos. Beveik visos paplitusios augalų rūšys gali sukelti alergiją. Daugeliu atvejų vienos rūšies žiedadulkės gali sukelti kryžminę reakciją: jei organizmas jautrus vienai rūšiai, tikėtina, kad bus alergiškas ir keletui kitų rūšių. Žolės gali žydėti visą šiltąjį metų laikotarpį. Priklausomai nuo atmosferos sąlygų, ore gali būti įvairių pelėsių. Kai kurie iš jų gali būti aptinkami tiek lauke, tiek gyvenamosiose patalpose, pavyzdžiui, Aspergillus arba Penicillinum. Pelėsiai ypač mėgsta drėgną (ir nevėdinamą) aplinką.

Nuolatinė sloga

Nuolatinę alerginę slogą paprastai sukelia namų aplinkoje esantys alergenai: dulkėse gyvenančios erkutės, gyvūnai ir pan. Su lauke visus metus neišnykstančiais alergenais tenka susidurti šilto klimato šalyse. Namų dulkėse esančios erkutės maitinasi organinės kilmės medžiagomis, pavyzdžiui, odos pleiskanomis, kurias barsto žmonės ir gyvūnai. Erkučių aptinkama kilimuose, minkštuose balduose, čiužiniuose, pagalvėse, minkštuose žaisluose. Erkutės labai mėgsta šilumą ir drėgmę. Alergija namuose laikomiems gyvūnams yra labai dažna nuolatinės alerginės slogos priežastis. Dažniausiai pasitaiko alergija katėms, šunims, paukščiams.

Epizodinė sloga

Epizodinė alerginė sloga užklumpa tuomet, kai kartojasi trumpi slogos epizodai, sukelti pavienių susidūrimų su alergenu, pavyzdžiui, kontaktas su gyvūnu, su kuriuo asmuo susiduria tik retkarčiais. Gali būti alergija augalų žiedadulkėms, pelėsiams ar kitiems alergenams, su kuriais susiduriama ne kasdien. Maistas taip pat gali sukelti alerginę slogą, tačiau paprastai tokiu atveju būna ir kitų simptomų: odos bėrimai, virškinimo sutrikimai, kosulys ar dusulys.

Kaip nustatyti alerginės slogos priežastį?

Jei manote, kad užtenka nueiti pas gydytoją, kuris, atlikęs tyrimus, užtikrintai pasakys, kas sukelia simptomus – klystate. Taip, gana paprasta nustatyti, kad sloga yra alerginė, tačiau žymiai sudėtingiau – kas konkrečiai ją sukelia. Kaip bebūtų keista, tačiau „kaltininką“ geriausiai gali nustatyti patys pacientai, tik reikia būti pastabiems. Kitaip tariant, reikia atkreipti dėmesį, kokiomis aplinkybėmis atsiranda kad ir menkiausi alerginės slogos simptomai (čiaudulys, nosies, akių, ausų, gomurio perštėjimas, tekėjimas iš nosies, uoslės sutrikimas, galvos skausmas, ausų maudimas, ašarojimas, akių paraudimas, bendras nuovargis ir negalavimas) ir koks jų pobūdis. Paminėsime, į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

Simptomų trukmė – pasireiškia nuolat, epizodiškai ar sezoniškai; trunka visą dieną ar pasireiškia tik tam tikru laiku.

Ar simptomų atsiradimas susijęs su kokiomis nors aplinkybėmis (pavyzdžiui, būnant lauke, darbe, tvarkant namus ar pan.). Būtina prisiminti, kad vienu metu galima sirgti ir alergine, ir nealergine lėtine sloga. Deja, bet tokiu atveju, kai sloga yra nuolatinė, gali būti labai sunku nustatyti koks alergenas ją sukelia.

Kokie simptomai atsiranda kartu su sloga. Žmonės, kuriuos vargina alergine sloga, dažnai skundžiasi ir kitais simptomais: pavyzdžiui, apie 20 procentų iš jų serga bronchine astma. Alerginė sloga dažnai būna susijusi su nosies polipais, nors nėra aišku, ar tai ilgai trunkančio uždegimo pasėkmė, ar savarankiškas susirgimas.

Paveldimumas. Ar šeimoje yra ir daugiau žmonių, sergančių alergine sloga bei kitais alerginiais susirgimais?

Ar namuose nėra pernelyg drėgna, ar laikoma naminių gyvūnų, ar gali turėti įtakos minkšti baldai, kilimai, patalynė?

Atsakymai į šiuos klausimus yra vertinga informacija gydytojui: kartu su reikiamais tyrimais jie gali padėti lengviau ir greičiau nustatyti ligos priežastį.

Kokių priemonių imtis, kai bėga nosis?

Pats efektyviausias būdas išvengti alergijos – vengti kontakto su alergiją sukeliančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, kai priežastis – naminiai gyvūnai, jų namuose nelaikyti. Nors dažnai tai įgyvendinti labai sunku, pavyzdžiui, kai alergizuoja medžiagos, esančios kiekvienuose namuose.

Alergine sloga sergantys žmonės paprastai išbando įvairų gydymą: lašus, purškalus į nosį, įvairius priešalerginius vaistus. Ar jie padeda? Lašai, purškalai į nosį, sutraukia nosies gleivinės kraujagysles, tad efektas greitas: tik sulašinus ar įpurškus į nosį, kvėpavimas palengvėja. Tačiau šių lašų negalima lašinti ilgai: jie ne tik sausina gleivinę, sukelia kraujavimą iš nosies, bet ir gali tapti kitos ligos – vazomotorinės (arba medikamentinės) slogos – priežastimi. Gleivinės kraujagyslės ilgą laiką skatinamos dirbtinai susitraukti, tad ilgainiui praranda gebėjimą išlaikyti tonusą ir, nebelašinant lašų, nosis vėl užsikemša. Geriami priešalerginiai vaistai – antihistamininiai preparatai, kurie slopina histamino – pagrindinės medžiagos, dalyvaujančios alergijos procese, išsiskyrimą ir taip sumažina alergijos simptomus. Tačiau medikamento dozę, vartojimo dažnį ir trukmę gali paskirti tik specialistas. Tą patį galime pasakyti ir apie kitus vaistus, pavyzdžiui, purškiamus hormoninius preparatus, mažinančius uždegimą ir alerginės slogos simptomus.

Patiems gydytis galima tik nereceptiniais – homeopatinais ir fitoterapiniais – vaistais, į nosį lašinamu ar purškiamu jūros vandeniu. Tad jei alerginės slogos simptomai nepraeina, pagalbą turi suteikti specialistas: tik jis, atsižvelgdamas į ligos eigą, paskirs ne tik efektyvų, bet ir mažiausiai pašalinių reiškinių sukeliantį gydymą.