Viduriavimas kelionėje

Viduriavimas kelionėje arba keliautoju viduriavimas

Keliones dažniausiai siejame su teigiamais įspūdžiais ir patirtimis. Keliaudami mes atsipalaiduojame ir atitolstame nuo kasdienio streso. Tačiau kol ilsimės nuo įprastų rūpesčių, mūsų skrandžui bei virškinimo sistemai ne retai tenka pati sunkiausia užduotis – mes ne tik sau ledžiame daugiau paskanauti, bet ir susipažįstame su įvairių, mums neįprastų kultūrų virtuvėmis.

Galbūt dėl to virškinimo problemų turėję prisipažįsta net iki 30-70% poilsiautojų. Šis fenomenas yra žinomas kaip keliautojų viduriavimas.

Šią būklė sąlygoja keletas faktorių kuriuos dabar ir aptarsime. Pastebėta, jog keliaujant pačiais karščiausiais metų mėnesiais tokių negalavimų rizika atsiranda beveik visose šalyse. Tačiau tikriausiai galite išvardinti bent keletą turistų traukos centrų kur karščiai neatslūgsta ištisus metus. Todėl ir virškinimo problemų bei viduriavimo rizika čia išlieka beveik nuolatinė.

Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaudama su įvairių šalių medicinos įstaigų atstovais surinko bei susistemino informaciją apie keliautojų patiriamų negalavimų dažnumus ir pobūdį. Rezultate pasirodė aiškus vaizdas kurios kelionių kryptys turi didesnį rizikos faktorių, o kurios mažesnį.

Tarp didelės rizikos šalių atsirado šios dažniau Lietuvos keliautojų lankomos šalys:

Kaip matote viduriavimas Egipte keliaujantiems turistams yra gana dažna problema, tačiau tai ne vienintelė šalis kurioje turistai dažnai patiria žarnyno bėdų. Pagal regionus kuriuose dažniausiai pasireiškia keliautojų viduriavimas galima išskirti daugumą Afrikos šalių, Lotynų Ameriką bei kai kuriuos Azijos kraštus.

Mažiau su šia problema susiduria nusprendę aplankyti vidutinės rizikos šalis tokias kaip

Vidutinė rizika yra lankant tokias šalis kaip:

Prie šių vidutinės rizikos šalių taip pat prisideda Sirija, Jemenas, kai kurie Rytų europos regionai (Kaukazas, Užkaukazė).

Mažiausia rizika apsirgti ir praleisti atostogas viduriuojant yra Vakarų Europos šalyse bei Jungtinės Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje.

Svarbu suprasti, kokios priežastys sukelia keliautojo viduriavimą

Susirūpine medikai ištyrė, jog tai dažniausiai bakterijos, su kuriomis žmogaus organizmas nebuvo anksčiau susidūręs. Pasirodo, gyvendami vienoje ar kitoje pasaulio šalyje mes nuolat kontaktuojame su tam tikromis bakterijomis, kurios gali skirtis nuvykus į kitą, tolimesnį kraštą. To pasekoje, organizmas patiria stresą, dėl naujų, iki tol nematytų bakterijų, kurios ne būtinai yra pavojingos ir vietiniams, nuolatiniams gyventojams nepridaro jokių nemalonumų.

Dažniausias tokių negalavaimų sukelėjas yra žarnyno lazdelė. Taip vadinasi bakterijos kurių ištisos kolonijos nuolat gyvena mūsų organizme ir mes dėl to nepatiriame jokių nepatogumų, tačiau net ir šie mikroorganizmai turi tam tikrų skirtumų lyginant skirtingų regionų atmainas. Kaip žinia, kiekvieno žmogaus organizmo mikroflora yra gana stabili, tačiau keliaujant, gali taip atsitikti, jog šioje mikrofloroje atsiras pasikeitimų dėl naujų banterijų. Matomai šie skirtumai ir iššaukia nelauktą organizmo reakciją – viduriavimą.

Kadangi bakterijos yra mums nematomos, jų išvengti yra beveik neįmanoma. Reikia suprasti, kad bakterijos perduodamos per įvairias terpes bei įvairiose kasdieninėse situacijose. Jos patenka į organizmą geriant vandenį, valgant maistą, kontaktuojant su gyvūnais bei kitais žmonėmis. Maudymasis baseine, naudojimaąsis viešomis vietomis irgi ne išimtis.

Ir nors mes keliaujame ilsėtis, tam tikras stresas organizmui atsiranda dėl paprastų geografinių priežasčių. Štai pasikeitusios laiko juostos mus verčia taikytis prie naujo dienos bei miego ritmo, klimatas, karštis ar drėgmė dar prisideda atsirandančios aklimatizacijos. Klimato kaita savaime yra stresas organizmui. Dar keletas faktorių kurie padidina viduriavimo riziką keliaujant:

Esate natūraliai linkę nerimauti, jaučiate jaudulį dėl kelionės planų;

Turite polinkį į maisto alergijas;

Nusprendėte išmėginti mums neįprastų, vietinės virtuvės patiekalų;

Per pietus vartojate daug alkoholio;

Drąsiai ragaujate tiesiog gatvėje parduodamą maistą;

Gėrėte čiaupo vandenį arba vandenį iš kito, vietinio vandens šaltinio;

Neplaunate rankų prieš valgant;

Sergate cukriniu diabetu, žarnyno ligomis ar turite sutrikusią kepenų funkciją;

Turite nusilpusį imunitetą (mažas atsparumas infekcijoms);

Vartojate skrandžio rūgštingumą slopinančius medikamentus;

Iš esmės, bet koks naujas, neįprastas patiekalas gali tapti viduriavimo priežastimi. Susidūrimas su naujais ar keistais prieskoniais dar paaštrina šią problemą. Valgydami visuomet atsisakykite pusžalio ar blogai iškepto maisto, Jūsų sveikata yra žymiai svarbiau nei tradicijos ar baimė pasirodyti nemandagiais.

Suviduriavę keliautojai kartais prisipažįstą numanę galimas problemas dar prieš vartodami maistą, todėl vadovaukitės savo intuicija ir atsisakykite vietinio (kaimiško) pieno ar jo produktų, prastai keptos ar virtos mėsos, aštrių prieskonių bei neaiškių padažų.

Viduriavimas kelionėje dažniausiai turi tam tikrą uždelsimo periodą, t.y. nuo netinkamo produkto suvartojimo praeina 16-72 valandos iki kol pasirodo ligos simptomai. Dėl šio inkubacinio periodo ne retai keliautojas prisivalgo dar daugiau netinkamo produkto ir taip pabloginą bendrą situaciją. Atsiranda pilvo skausmai, sunkesniais atvejais vėmimas, gausus prakaitavimas, karščiavimas bei išmatos su krauju.

Visi šie požymiai gali rodyti sunkią žarnyno infekciją todėl jeigu jiems pasireiškus praeina savaitė ar net daugiau laiko Jūs privaote nedelsiant kreiptis į medikus.

Pagrindinis gausaus viduriavimo pavojus yra dehidratacija todėl prarastus skysčius privalu nedelsiant kompensuoti švariu nuo bakterijų vandeniu. Nesugebant to padaryti laiku atsiranda dehidratacijos simptomai kurie pasireiškia taip:

Sunkesniais atvejais būtina atlikti nuodugnesnius tyrimus dėl galimos bakterinės infekcijos. Tokiais atvejais gydytojai paskiria antibiotikų kursą kuris padeda susitvarkyti su nemaloniais bakterinės infekcijos simptomais. Dehidratacijos gydymui kartais pasitelkiamas skysčių sulašinimo į veną metodas, tačiau ne retai apsieinama ir su paprastesnėmis priemonėmis. Gydytojo nurodymu pacientas privalo gerti specialius druskos tirpalus kurie padeda atstatyti skysčių balansą bei sureguliuoti elektrolitus.

Susirgus viduravimu egzotinėse šalyse ar valgant neįprastą maistą neskubėkite imtis medikamentinių priemonių viduriavimui stabdyti. Viduriavimą stabdantys vaistai neturėtų būti Jūsų pirmas pasirinkimas. Būtina suprasti, jog viduriavimas tai natūrali organizmo apsauginė reakcija, jos metu infekcija yra skubiai pašalinama iš organizmo. Tai efektyvi žmogaus evoliucijos pasėkmė dėl kurios išvengiama rimtesnių infekcinės ligos padarinių. Atminkite, jog simptomų slopinimas neišsprendžia esamos problemos, todėl dirbtinai stabdydami viduriavimą Jūs užkertate kelią organizmui susitvarkyti su problema natūraliausiu įmanomu metodu.

Viduriuojant kelionėje būtina palaikyti organizmo skysčių kiekį ir nuolat gerti švarų, virintą vandenį. Jeigu neturite galimybės nusipirkti mikroflorą atstatančio tirpalo, galima į virintą vandenį įdėti 8 arbatinius šaukštelius cukraus bei 1 arbatinį šauktšelį druskos. Paskaninkite jį natūraliomis apelsinų ar citrinų sultimis.

Viduriavimui nesiliaujant dėl tolimesnių veiksmų konsultuokitės su gydytojais.

Rekomenduojama dieta viduriuojant kelionėje

Virkite ar kepkite maistą iki gero perkepimo (pervirimo) kad neliktų žalesnių vietų;
Gausiai vartokite skysčius, pasidarykite naminės arbatos nuo viduriavimo;
Pirkite buteliuotą vandenį arba keliaudami ruoškite geriamą vandenį patys (reikalingas virdulys ar spiralė);
Atidžiai rinkitės ką valgyti viduriuojant, vengkite gatvės užkandinių;
Gerkite karštus gėrimus, bet geriau atsisakykite kavos;
Kelionėje verta turėti savo maisto (krekeriai, trapučiai) kurį galite panadoti kaip alternatyvą vietinaim maistui;

Be to, imkitės atsargumo priemonių:

Jeigu valgote vaisius – būtinai juos nuplaukite;
Nevartokite alkoholio, tai apsunkina organizmo sugebėjimą susitvarkyti su ligomis;
Valydami dantis, skalaudami burną naudokite virintą vandenį;
Turėkite su savim dezinfekuojančių servetėlių, naudokite jas nusivalyti rankas prieš valgį bei po kontakto su gyvūnais;

Gydytojai nepataria vartoti antibiotikų profilaktiniais tikslais, kadangi tokiais atvejais žmogus gali patirti sunkią infekciją nepastebėdamas akstyvų simptomų. Be to, dalis bakterijų gali būti atsparios antibiotikams ir ligos išvengti gali nepavykti bet kuriuo atveju.