Kaip sumažinti stresą ir įtampą?

Kaip sumažinti stresą ir įtampą

Kaip sako liaudies išmintis: “visos ligos nuo nervų, tik sifilis iš meilės“. Tai jei kalti nervai/stresas, kaip su juo kovoti?

Pasitaikė įdomus straipsnis, patariantis kaip kovoti su stresu. Bet pradžioj įdomu, kas tas stresas ir koks jo poveikis organizmui.

Stresas

Stresas tai psichologinė ir fiziologinė reakcija į aplinką. Wiki sako:

Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, įvairūs netikėtumai. Tačiau stresas atsiranda ir socialinėse situacijose – ji sukelia konfliktai šeimoje, kivirčai su aplinkiniais. Tyrimai rodo, jog dažnas žmogus jaučia stresą darbe, jį kelia kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras.

Kūno reakcija į stresą:

• Padažnėjęs kvėpavimas;
• Išsiplėtę vyzdžiai;
• Padažnėjęs širdies plakimas;
• Padidėjęs kraujo pritekėjimas į griaučių raumenis;
• Didėjantis arterinis kraujospūdis;
• Pakilęs cukraus kiekis kraujyje;
• Atsipalaiduoja žarnyno raumenys (kai kuriems gali atsirasti nervinis viduriavimas);

Stresas nėra vien tik neigiamas dalykas. Stresas gelbsti pavojaus atveju, kai reikia veikti ar mąstyti greitai. Iš esmės tokia ir yra streso paskirtis – perjungti žmogaus organizmą į aktyvaus mastymo rėžimą. Priversti jį elgtis budriai ir tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją.  Tačiau užsitęsusi streso būsena nėra gera. Stresas neigiamai veikia imuninę sistemą ir gali sukelti ar paskatinti šiuos negalavimus:

• Peršalimo ligos ir gripas;
• Astma;
• Širdies ligos;
• Vėžys;
• Depresija;
• Egzema ir kitos odos ligos;
• Skrandžio opa;

Skamba rimtai, todėl tikrai verta žinoti, kaip galima kovoti su stresu. Sumažinti stresą ir įtampą galima šiais pratimais bei ritualais:

1. Judėkite

Geriausias būdas sudeginti streso hormonus nekeičiant savo mąstymo – judėti ir prakaituoti. Bėgimas, šokis, šokinėjimas, jojimas, plaukimas, tempimasis, ar joga – viskas tinka. Ir ne tik sudeginsite stresą, bet ir prigaminsite endorfinų – laimės hormonų.

2. Kvėpuokite

Gilus, lėtas kvėpavimas mažina stresą. Atsipalaidavimo nervas eina per diafragmą ir yra sužadinamas kiekvieno gilaus įkvėpimo metu.  Įkvėpkite giliai penkis kartus, lėtai iškvėpkite ir stebėkite kaip keičiasi savijauta. Kvėpuokite diagragma – įkvėpiant turi ne pečiai kilnotis, o pilvas išsipūsti.

3. Išsimaudykite vonioje

Į karštą vonia įdedam vonios druskos ir levandų aliejaus. Tada įdedam vieną streso apimtą žmogų ir mirkom 20 minučių. Garantuotas atsipalaidavimas.

4. Miegokite

Miego trūkumas didina streso hormonų kiekį. Miegokite savo aštuonias valandas, o jei trūksta miego – nusnūskite dienos metu.

5. Mąstykite kitaip

Stebėkite save “iš šono”: kas jums sukelia stresą, kaip jūsų mąstymas tai įtakoja. Tai nėra paprasta. Apjunkite tai su giliu kvėpavimu. Aš anksčiau labai susierzindavau, kai greta važiuojančių mašinų vairuotojai ne taip vairuodavo – per greitai, per lėtai, ne ta juosta ir pan. Bet stresas tai man, o ne jiems. Tada pradėjau “gaudyt” tokius momentus ir juoktis iš savo susierzinimo. Tikrai padeda.

6. Medituokite

Nuraminkite ir nutildykite savo protą meditacijos metu. Neliks stresą keliančių minčių – neliks ir streso. Vėlgi, tai nėra taip paprasta, bet esant norui – viskas įmanoma.

7. Tapšnokite / tuksenkinte

Skamba gal ir juokingai, bet nieko bendro su Rolandu Paksu neturi. Paprasčiausiai neradau geresnio žodžio atitinkančio anglišką tapping. Išbandyt nesugebėjau, nes šiuo metu nestresuoju, bet žmonės sako, kad veikia. Pagal youtube video apie tapšnojimą gausą irgi galima spręsti, kad veikia.