Nervinis viduriavimas

Nervinis viduriavimas

Kuomet žmogus kenčia nuo padidėjusios nervinės įtampos, jaučia baimę ar nerimą, organizmas patiria stresą. Kartais šis stresas gali būti toks reikšmingas, kad žmogaus kūnas persijungia į “išlikimo” rėžimą. Tai būsena, kuri suteikia mums evoliucinį pranašumą – leidžia padidinti mąstymo aštrumą ir budriau reaguoti į aplinkos dirgiklius.

Pastebėta, kad padidėjęs adrenaliko kiekis kraujyje veikia ne tik nervų sistemą, tačiau daro tam tikrą poveikį ir žmogaus virškinimo sistemai, konkrečiai – stimuliuoja žarnyno motoriką ir taip skatina žarnų turinio pasišalinimą.

Tyrimai rodo, jog šis reiškinys, lengvesnėje ar sunkesnėje formoje patiriamas iki 30% pasaulio gyventojų. Kai kuriems žmonėms jis toks dažnas ir atrodytų neišvengiamas, jog jiems diagnozuojamas medicininis sutrikimas – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS).

Virškinimo sutrikimai būna įvairaus pobūdžio ir ne retai viduriavimas turi labai konkrečias priežastis. Mes jau rašėme apie tai, jog viduriavimas gali būti infekcinis arba neinfekcinis, tačiau kalbant apie nervinį virškinimo sutrikimą viskas yra šiek tiek sudėtingiau.

Pagal virškinimo sutrikimo pobūdį gydytojai išskiria hypokinetinius, hiperkinetinius reiškinius. Viduriavimas gali būti hipersekrecinės prigimties, taip pat lėtinio pobūdžio hipereksudacinis viduriavimas kai žarnyne vystosi uždegiminis procesas. Dar būna osmosinis viduriavimas kuris pasireiškia suvartojus blogai besirezorbuojančių medžiagų, tačiau nervinis viduriavimas nepapuola į šias kategorijas. Jis klasifikuojamas kaip funkcinis hiperkinetinis sutrikimas t.y. ligą sukelia ne patogenai, o paties organizmo veiklos pokyčiai.

Nervinis virškinimo sutrikimas atsiranda tuomet kada dėl patiriamo ilgalaikio streso (nuolatinės įtampos arba pakankamai ilgai trunkančios stresinės situacijos) į kraują išskiriami sterso hormonai sukelia hiperkinetinius reiškinius žarnyne – skatina žarnų peristaltiką. Paprastai šnekant – nervinis viduriavimas atsiranda dėl per greitai vykstančio, natūralaus organizmo proceso.

Dėl to žmogus jaučia dažną poreikį tuštintis ir tai daro iki 3-5 kartų per dieną. Pacientai pastebi, jog šis poreikis dažniausiai kyla iškart pavalgius.

Taip yra todėl, kad vidaus organų darbas yra glaudžiai susijęs su žmogaus centrine nervų sistema. Kiekvienas žmogaus organas yra prijungtas prie nervinio tinklo ir yra kontroliuojamas signalų kurios siunčia smegenys. Matyt dėl to yra sakoma, jog visos ligos kyla iš nervų. Šis vaizdingas posakis turi gana rimtą pagrindą. Na, o nervinis viduriavimas ne retai yra siejamas su tam tikromis organizmo būsenomis, tarp jų:

· Panikos sutrikimas (sindromas);
· Neurozės bei psichozės;
· Vegetacinė distonija;
· PMS (priešmenstruacinis sindromas);
· Depresiniai sutrikimai;

Tačiau labai svarbu atskirti, kada šis sutrikimas yra grynai nervinio pobūdžio. Tai nustatyti padeda keletas požymių:

Ligos simptomai apsiriboja dažnu poreikiu tuštintis bei skysta išmatų konsistencija. Gali skaudėti pilvą, tačiau išmatos turi įprastą spalvą bei kvapą. Išmatose gali būti šiek tiek gleivių, tačiau šiuo atveju viduriavimas nėra siejamas su žarnyno infekcija. Todėl jam nebūdinga pakilusi kūno temperatūra, ar neįprasta išmatų spalva. Nerviniam viduriavimui dažnai įtakos turi paveldimumo veiksnys, o taip pat mitybos įpročiai bei gyvenimo būdas.

Nervinio viduriavimo gydymas

Gyvenimo būdo korekcija dažniausiai nešvengiamas, o tuo pačiu ir veiksmingiausias žingsnis gydant nervinį viduriavimą. Visų pirmą, privalu atsikratyti žalingų įpročių (ypač alkoholio) bei normalizuoti mitybą.

Siekiant atkurti normalią nervinės sistemos veiklą ir sumažinti apkrovą būtinas tinkamas miego rėžimas. Rekomenduojamas ne trumpesnis kaip 8 valandų miego periodas, o taip pat bent 3 valandų poilsis dienos metu.

Saikingas fizinis aktyvumas daro stebuklus. Pasistenkite atrasti bent vieną valandą per dieną pasivaikščiojimams gryname ore.

Dažniausiai problemos galima atsikratyti įgyvendinus keletą, ar visus šiuos pakeitimus, tačiau kai kuriais atvejais skiriami vaistai padedantys susitvarkyti su stresu. Tarp šių vaistų – antidepresantai bei antispazminiai medikamentai. Tokius vaistus paskiria gydytojai atlikę nuodugnius tyrimus ir nustatę nervinio viduriavimo diagnozę. Tai svarbu, kadangi būtina atmesti visas kitas galimas viduriavimo priežastis.

Kai kuriais atvejais gali pagelbėti psichoterapija kurios tikslas padėti žmogui išmokti valdyti stresą. Atsipalaidavimo pratimai bei rytietiškos raumenų atpalaidavimo metodikos irgi gali pasitarnauti sprendžiant šią nemalonią problemą.

Ką valgyti esant nerviniam viduriavimui?

Yra nemažai dietos planų vardinančių konkrečius maisto produktus, tačiau apibendrinant jas galima išskirti keletą bendro pobūdžio patarimų dėl dietos koreagavimo. Atsižvelgiant į tai kiekvienas žmogus gali įvertinti savo esamą maisto racioną ir padaryti reikiamus pakeitimus.

• Sumažinti angliavandenių bei riebalų kiekį maisto produktuose;
• Valgyti mažiau sunkiai virškinamo maisto;
• Atsisakyti maisto kuris gali paskatinti dujų kaupimąsi bei kitus dirginančius procesus žarnyne;
• Gerai termiškai apdoroti ruošiamą maistą, atsisakyti pusžalės mėsos kepsnių;
• Riboti per dieną suvartojamos druskos normą iki 10 gramų;
• Riboti per dieną suvartojamo cukraus normą iki 40 gramų;
• Mažinti maisto porcijas ir jas išdėstyti į 5 – 6 pavalgymus dienos eigoje (maždaug kas 3 – 4 valandas);

Norint išvengti žarnyno suerzinimo rekomenduojama rinktis mikštesnius bei gerai smulkintus maisto produktus be ryškaus skono ar stiprių prieskonių. Šis punktas itin svarbus, kadangi pastebėta, jog tokios maisto savybės kaip kartumas, aštrumas bei iš esmės prieskoningumas stimuliuoja skandžio sulčių gamybą todėl gali apsunkinti ligos simptomus.

Žmonės, kuriems pavyko sušvelninti ar išspręsti šią problemą sako rinkęsi tokius maisto produktus:

Daugiau apie lengvai virškinamą maistą skaitykite čia.

Jeigu geriate kavą – rinkitės silpnesnio skrudinimo pupeles. Arbatos mėgėjai (tiek žalios tiek ir juodos) turėtų ruošti silpnesnę arbatą.

Patarimas: Arbata bus mažiau karti jeigu arbatžoles plikysite maišelyje arba difuzoriuje kurį vėliau ištrauksite.

Liaudiški būdai nuo viduriavimo

Nors šiuolaikinis gyvenimo tempas yra kur kas spartesnis ir žmogus kasdien patiria daugiau streso, tačiau nervinis viduriavimas toli gražu nėra nauja problema. Tai įrodo ir gausybė liaudiškų šaltinių kurie sakydavo jog jį surietė “meškos liga” (suviduriavo) dėl patirto streso ar išgąsčio.

Tačiau tie patys liaudiški šaltiniai skuba į pagalbą su keltu metodų sutrikusiam virškinimui gydyti. Vienas plačiausiai žinomų – ryžių nuoviras nuo viduriavimo. Jis vartojamas po 100 gramų kas 3 valandas. Teigiamas poveikis turi atsirasti jau kitą dieną nuo tokio vaisto vartojimo pradžios.

Kitas, neblogas liaudiškas receptas viduriams kietinti – kisielius iš mėlynių.

Šį natūralų vaistą pasigaminti labai paprasta:

Saują uogų sudėkite į nedidėlį puodą, užpilkite 300 ml vandens (maždaug 1 stiklinė) ir lėtai užvirkite. Uždenkite ir leiskite taip pavirti apie 5 minutes. Gautą masę sutrinkite per sietelį ir vėl grąžinkite ant ugnies.

Kitame inde sumaišykite cukrų su krakmolu, įpilkite šiek tiek vandens. Šį mišinį lėtai, nuolat maišydami supilkite į uogas. Palaukite dar kokias 3 minutes ir Jūsų kisielius bus paruoštas. Gautą kisielių išgerkite dienos eigoje per 4 kartus.

Pabaigai

Retkarčiais pasitaikantis nervinis viduriavimas sudaro nepatogumų, tačiau nekelia didesnės grėsmės žmogaus sveikatai. Tokią problemą nėra sunku išspręsti sureguliuojant mitybą ar tinkamai pasiilsėjus, nuraminus nervus. Simptomų malšinimui labai padeda nereceptiniai vaistai, tokie kaip smecta ar aktyvioji anglis tačiau problemai užsitęsus ar katojantis pernelyg dažnai yra būtina kreiptis į gydytojus tam, kad būtų atliekami nuodugnesni diagnostiniai tyrimai.