Alavijo lapo viduje

Alavijų želėje yra mažiausiai 75 žinomos sudedamosios dalys; jų galbūt yra ir daugiau, ir ateityje jos bus atrastos. Šias sudedamąsias dalis galima suskirstyti į tokias grupes:

Vitaminai. Alavijuose yra daug vitaminų, tačiau svarbiausi iš jų yra antioksidantai: vitaminai C, E ir beta karotenas, vitamino A provitaminas. Be to, alavijai – vienas iš nedaugelio augalų, kuriame yra vitamino B12.

Mineralai. Alavijuose yra magnio, mangano, cinko, vario, chromo, natrio, kalio ir geležies.

Aminorūgštys. Žmogaus organizmui reikia 20 aminorūgščių – statybinių baltymų blokų; alavijuose yra 19 iš jų. Dar svarbiau tai, kad alavijuose yra septynios iš aštuonių esminių aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas negamina ir kurių mes turime gauti su maistu.



Cukrūs. Alavijuose yra svarbių polisacharidų, kurie gerina imuniteto veiklą.

Fermentai. Alavijuose yra lipazių ir proteazių, kurios skaido maisto medžiagas ir dalyvauja virškinimo procese, taip pat karboksipeptidazių, kurios atlieka slopinantį poveikį uždegiminiuose procesuose.

Augaliniai steroliai. Alavijuose yra trys pagrindinės augalinių sterolių rūšys, pasižyminčios stipriu priešuždegiminiu poveikiu.

Saponinai. Tai vandenyje smarkiai putojantys junginiai, pasižymintys stipriu priešmikrobiniu poveikiu; jie kovoja su bakterijomis, virusais, pelėsių grybeliu ir mielių grybeliu.

Ligninas. Šio junginio, kurio yra sumedėjusių augalų ląstelėse, dėka alavijai pasižymi gebėjimu prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius.

Antrachinonai. Svarbiausi iš jų yra aloinas ir emodinas. Visi antrachinonai pasižymi stipriu skausmą malšinančiu poveikiu, taip pat priešbakteriniu ir priešvirusiniu poveikiu.

Salicilo rūgštis. Tai į aspiriną panašus darinys, kuris vartojant į vidų pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, o vartojant išoriškai padeda pašalinti apmirusius audinius.