Naudinga Žinoti

Kraujo spaudimas pagal amžių: normos lentelė ir svarbi informacija

Normalus kraujospūdis pagal amžiaus grupes (lentelė)normalus kraujo spaudimas pagal amžių

 

Kraujo spaudimas yra vienas iš pirmų dalykų kuriuos patikrina mus apžiūrintys gydytojai. Tačiau ne kiekvienas žino, ką šie rodmenys gydytojams pasako ir tuo labiau kokie skaičiai yra laikomi norma. Skaitydami šį tekstą suprasite, kad tai kas norma vienam, nebūtinai yra norma kitam ir kad kraujospūdis priklauso nuo keleto svarbių kriterijų.

Arterinis spaudimas pasitarnauja kaip indikatorius liudijantis apie organizmo būklę, o pasikeitę ar nuo normos nukrypę parametrai ne retai įspėja apie galimas ligas. Todėl pravartu suprasti kraujospūdžio parodymų interpretavimą bei žinoti kokia yra arterinio spaudimo norma.

· Dar skaitykite: Sužinokite apie aukšto kraujo spaudimo poveikį žmogaus sveikatai.

Kraujo spaudimas matuojamas pagal tai kokia jėga yra spaudžiamos kraujagyslės dėl jose cirkuliuojančio kraujo. Kadangi kraujotakos sistemą sudaro keli kraujagyslių tipai tai ir spaudimas gali būti skirstomas į atskiras rūšis:

* Veninis kraujo spaudimas
* Arterinis kraujo spaudimas
* Kapiliarinis kraujo spaudimas

Pirminėje diagnostikoje svarbiausias yra būtent arterinis kraujo spaudimas todėl kuomet šiame tekste minėsime spaudimą, mes turėsime omenyje būtent arterinį spaudimą. Taigi, spaudimas atsiranda dėl širdies veiklos t.y. susitraukimų kurių metu kraujas yra išstumiamas ir taip kraujagyslėmis keliauja aprūpindamas kūną ir audinius svarbiomis medžiagomis bei deguonimi.

Matuojant spaudimą galima atskirti du pagrindinius etapus kuomet nustatomas sistolinis kraujo spaudimas bei diastolinis kraujo spaudimas. Būtent šiuos du rodmenis ir parodo pats elementariausias elekrtoninis kraujospūdžio matuoklis.Kraujo spaudimo matavimo aparatas

Sistolinis (arba viršutinis) tai arterinis spaudimas kuris nusako didžiausią spaudimą arterijose tuo momentu, kuomet širdis yra maksimaliai susitraukusi. Šiuo momentu kraujas yra spaudžiamas didžiausia jėga, todėl išmatuojama aukščiausia kraujo spaudimo riba.

Priešingai sistoliniam spaudimui yra vertinamas diastolinis (arba apatinis) kraujo spaudimas. Jeigu sistolinis yra maksimalaus spaudimo momentas tai diastolinis spaudimas yra išmatuojamas maksimalaus širdies raumens atsipalaidavimo metu. Tuomet jėga slegianti kraujagyslių sieneles yra pati silpniausia ir matuoklis užfiksuoja apatinę kraujospūdžio ribą.

Dabar Jūs turite šiokį tokį supratimą apie tai kodėl skaičiai yra du ir kada jie yra užfiksuojami. Todėl galime pakalbėti apie tai ką reiškia tie šimtai ir dešimtys. Fizikine prasme tai yra slėgio santykis su atmosferos slėgiu. Būtent toks slėgio matavimas yra nusistovėjęs, universaliai suprantamas, standartas kuris nusako kiek milimetrų slėgis yra didesnis už atmosferinį slėgį (mm Hg). Panašus principas yra nuo senų laikų naudojamas mechaniniuse barometruose iš kur ir kilo šie slėgį apibūdinantys matavimo vienetai bei skaičiai milimetrais (mm Hg).

Taigi, išmatuotas spaudimas užrašomas tokiu principu. Pavyzdžiui, spaudimas 134/70 reiškia, kad sistolinis spaudimas yra 134mm gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis – 70mm. Kaip matote parametrai yra užrašomi dviem skaičiais tačiau čia galima išvesti dar vieną rodiklį kuris yra skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo. Na o šis skačius yra vadinamas impulso slėgiu arba pulsiniu spaudimu – tai skirtumas tarp sistolio ir diastolio spaudimo.

Tačiau sugrįžtant prie klausimo apie normalų kraujo spaudimą reikia vertinti ne tik šiuos išmatuotus skaičius, bet ir žmogaus lytį, amžių bei būseną. T.y. normalus kraujospūdis nėra universalus ir nuolatinis dydis. Priešingai, įvairiose situacijose ir aplinkybėse jis gali skirtis priklausomai nuo fizinio aktyvumo, patiriamo streso ar ramybės ir atsipalaidavimo momento.

Štai, vienas svarbiausių kraujospūdį lemiančių kriterijų yra žmogaus amžius. Dabar supratimas apie kraujospūdžio priklausomybe nuo žmogaus amžiaus šiek tiek pasikeitęs, nes anksčiau būdavo laikoma, kad norma turi linijinį santykį. T.y. priklausomai nuo amžiaus turi palaipsniui didėti. Dabar medikai mano, kad egzistuoja tam tikra reikšmė, kurios aukštis laikomas pavojingu bet kada. T.y. net ir vyresniame amžiuje.

Nors niekas neneigia aiškaus ryšio tarp kraujo spaudimo bei amžiaus, ir praktiškai sunku rasti senyvą žmogų, kuris turėtų normalų spaudimą. Bet padidėjęs spaudimas, pvz., 150/90 pagyvenusiems žmonėms, gali būti laikomas norma tik sąlyginai.

Padidėjęs arterinis spaudimas, siekiantis virš 135/85 yra ne retai susijęs su patologijomis. Aukštas spaudimas, didesnis nei 145/90, yra dažnas hipertoninės ligos simptomas.

Neįprastai žemu spaudimu reikalaujačiu tolimesnio tyrimo (suaugusiems asmenims) galime laikyti spaudimą žemiau 100/60. Tad optimalus arterinio spaudimo ruožas suaugusiam žmogui yra kažkur tarp 110/65 ir 120/75, tuo tarpu pulsinis spaudimas atitinkamai įtelpa į 30 – 55 mm rėžius. Sutrikęs pulsinis kraujo spaudimas (skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio), taip pat yra rizikos prediktorius. Pažymėtina, kad šį skaičių labiausiai nulemia arterijų standumas.

Nemaišykite pulsinio spaudimo su pulsu, tai yra du skirtingi dalykai, o be to, pulsas ir spaudimas neturi jokio tiesioginio ryšio. T.y. dažnas pulsas (tachikardija) ne visada gali liudyti apie hipertoniją, o rečiau sutinkama (bradikardiją) – apie esamą žemą spaudimą. Todėl atminkite, jog norint sužinoti kraujo spaudimą reikia jį išmatuoti.

Medicininėje praktikoje dažniausiai matuojamas arterinis kraujo spaudimas. Šiai dienai arteriniam spaudimui išmatuoti taikomi specialūs prietaisai vadinami tonometrais. Paprasčiausi kraujospūdžio matuokliai nebrangūs ir juos galima įsigyti daugumoje vaistinių. Be to, dalis didesnių vaistinių turi profesionalesnius kraujospūdžio matuoklius kuriais galima nemokamai pasinaudoti pačioje vaistinėje.

Rankinis kraujospudzio aparatas

Šie prietaisai gali būti skirstomi į tris pagrindines kategorijas:

* Rankiniai kraujospūdžio matuokliai;

* Pusiau automatiniai kraujospūdžio matuokliai;

* Automatiniai kraujospūdžio matuokliai;

Taip pat tonometrai gali būti analoginiai arba skaitmeniniai. Dauguma šiuolaikinių pusiau automatinių ir automatinių tonometrų yra skaitmeniniai. Priklausomai nuo kainos skiriasi keletas funkcijų tokių kaip atminties rėžimai arba ekrano pašvietimas. Dalis šių prietaisų gali veikti su baterijomis, kiti jungiasi į tinklą arba veikia pasirinktinai – su baterijomis arba 220v adapteriu.

Kiek naujesnis išradimas yra kraujospudzio aparatas – apyrankė. Tai gana kompatiška alternatyva kelionėje ar tuomet, kada reikia patogiai išmatuoti kraujo spaudimą keletą kartų dienos eigoje.

Ir nors rankiniai kraujospūdžio aparatai yra truputi pigesni, jie reikalauja specifinių darbo įgūdžių dėl kurių pasinaudoti jais gali būti ne taip paprasta, o matavimų rezultatai gali pasirodyti ne tokie patikimi. Tačiau tiek patys imantriausi, tiek ir elementariausi kraujospūdžio matuokliai veikia tu pačiu principu.

Spaudimo matavimo procedūra yra tokia:

Manžetė apvyniojama aplink žastą (rankos dalis tarp peties ir alkūnės). Manžetė užpildoma oru. Tada oras pamažu išleidžiamas, išeinant orui naudojamas akustinis kraujo spaudimo matavimo metodas. Spaudimas, kuris sutampa su triukšmo pradžia, atitinka arterinį sistolinį slėgį, o slėgis, kuris sutampa su triukšmo pabaiga, atitinka diastolinį slėgį.

Manžetė – (pranc. manchette – rankogalis) -nied. įtaisas, kuriuo matuojant arterinį kraujospūdį, apvyniojama ir suspaudžiama galūnė; m. susideda iš guminės pneumatinės kameros, įdėtos į medžiaginę juostą dvigubomis sienelėmis; kamera vamzdeliais sujungiama su manometru ir oro siurbliu.

Naudojant pilnai rankinį matavimo metodą, norint nustatyti triukšmo pradžią ir pabaigą, yra naudojamas stetoskopas. Jo ausinėmis klausosi matuojantysis asmuo. Oras į rankovę pripučiamas naudojantis rankine pompa.

Automatiniuose ir pusiau automatiniuose manometruose pulsas ir spaudimas fiksuojami automatiškai. Skirtumas tarp pusiau automatinių ir pilnai automatinių aparatų, yra tas, kad pilnai automatiniuose aparatuose oras į manžetę yra įpučiamas matuoklyje įmontuotu varikliuku. O anksčiau minėtuose, pusiau automatiniuse yra vis dar naudojama rankinė pompa.

Egzistuoja ir tonometrai matuojantys spaudimą ant riešo. Jie šiek tiek mažesni ir kai kuriais atvejais patogesni, bet ne tokie tikslūs ir tinka ne visiems pacientams (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus).

Pastebėsite, kad be pagrindinių duomenų (sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas) rezultatų ekranėlyje yra rodomas dar vienas skaičius. T.y. jų iš viso trys, tačiau trečiasis skaičius nėra anksčiau minėtas pulsinis spaudimas kurį ir taip galima suskaičiuoti atėmus pirmus du skaičius vieną iš kito. Šiuo atveju trečiasis skaičius yra pulsas. Tai dydis matuojamas dūžiais per minutę (bpm).

Keista, tačiau ne visi žino kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą todėl atidžiai perskaitykite ir vadovaukitės šiais keliais paprastais, bet svarbiais patarimais.

Bendrieji nurodymai:
* Spaudimas matuojamas patogiai atsisėdus;
* Prieš matavimą reikia kelias minutes pasėdėti ramybės būsenoje;
* Žinant jog reikės atlikti pulso matavimo procedūrą nerekomenduojama vartoti kavos, alkoholio, užsiimti fiziniais pratimais;
* Patalpoje neturi būti per šilta ar šalta;
* Viršutiniai drabužiai turi būti patogūs – suteikiantis lengvą priėjimą prie matavimui naudojamos rankos žasto dalies;
* Matavimui naudojamą ranką geriausia būtų padėti ant stalo;
* Ranka turi būti natūralioje, patogioje pozicijoje, geriausia – viename lygyje su krūtine;
* Jeigu matavimui atlikti reikia atraitoti rankovę – įsitikinkite kad medžiaga neveržia rankos;

Naudojant rankinį ar pusiau automatinį matuoklį:
* Orą reikia pripūsti tolygiai, nei itin lėtai nei per greitai;

Naudojant automatinį matuoklį:
* Rekomenduojama atlikti kelis matavimus jog įsitikintumėte rezultatų patikimumu;
* Suabejojus galite padaryti tris pamatavimus ir pasirinkti vidurinį rezultatą;
* Tarp dviejų matavimų vienoje rankoje reikia atpalaiduoti manžetę ir padaryti pauzę – t.y. pabūti ramiai;

Atminkite, jog spaudimas dešinėje rankoje paprastai būna šiek tiek aukštesnis dėl labiau išsivysčiusių raumenų. Bet jei šis skirtumas yra didelis – daugiau nei 10 mm, tai gali reikšti patologiją.

Taip pat egzistuoja fenomenas – vadinamasis balto chalato efektas: Tai pasireiškia tuo, kad net visai ramiai bendraujantis pacientas gydytojo kabinete gali patirti stresą dėl kurio tyrimo rezultatai bus aukštesni nei tą patį testą atliekant namuose.

Vyresnio amžiaus žmoniems, žmoniems sergantiems širdies ligomis, hipertonija, vegetacine distonija, cukriniu diabetu, spaudimą būtina matuoti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Tai padeda išvengti staigaus spaudimo padidėjimo per trumpą laiką.

Egzistuoja ir aparatai stebintys paciento spaudimą ilgesnį laiką (pavyzdžiui paros eigoje). Tokia stebėsena padeda susidaryti geresnį vaizdą apie konkretaus žmogaus spaudimo pokyčius pagal paros laiką, vartojamus vaistus ar užsiimant aktyvesne veikla.

Kuo pavojingas aukštas kaujo spaudimas?

Fizinių apkrovų ir stresų metu spaudimas gali kuriam laikui padidėti. Šis reiškinys laikomas normaliu tais atvejais kuomet yra sąlygojamas į kraują išsiskyrusio hormono – adrenalino. Tačiau ramybės būsenoje spaudimas turi grįžti į normalią padėtį.

Nuolatinis spaudimas – pagrindinis hipertoninės ligos simptomas. Didelis spaudimas silpnina sveikatą, didina nuovargį, organizmo išsekimą, dažnai jaučiamas oro trūkumas, skausmas širdies plote, suprastėja miegas. Bet baisiausia – jis iš esmės padidina tokių sunkių ligų kaip infarktas ir insultas atsiradimo riziką.

Kuo pavojingas žemas kaujo spaudimas?

Organizmui nėra naudinga ir priešinga būsena – hipotonija, kuomet kraujo spaudimas yra pernelyg mažas. Tada blogėja audinių aprūpinimas svarbiomis medžiagomis, gali nusilpti imunitetas išsivystyti centrinės nervų sistemos sutrikimai ir kitos ligos.

Jau išsiaiškinome, kad normalus žmogaus spaudimas yra kintantis, santykinis dydis, nes normalus spaudimas vaikams ir paaugliams paprastai yra šiek tiek žemesnis nei suaugusiųjų, tačiau maždaug nuo 12-tų metų jis artėja prie suaugusių.

normalus vaiko spaudimas

iki 2 savaičių 90-45

3-4 savaitės 105-65

2 mėnesiai – 105-65

————

2-3 metai 100-70

3-5 metai 110-60

6-10 metų 115-70

Daugiau nei 10 metų 120-70

Normalus suaugusio žmogaus spaudimas

20 metų 120 – 80 vyr. 110 – 80 mot.

30 metų 125 – 80 vyr. 120 – 75 mot.

40 metų 130 – 80 vyr. 130 – 70 mot.

50 metų 135 – 83 vyr. 135 – 84 mot.

60-65 metų 135 – 85 vyr. 135 – 85 mot.

Vyresni nei 65 135 – 89 vyr. 135 – 89 mot.

Jeigu Jūs pastebėjote, kad Jūsų arba Jūsų artimųjų spaudimas yra nuolat už šių įvardintų amžiaus grupės ribų (nepriklausomai nuo to ar tai sistolinis ar diastolinis spaudimas) tai savaime yra rimta priežastis kreiptis į gydytoją.

Spaudimas gali būti didesnis už normalias reikšmes dėl keletos skirtingų priežasčių tarp kurių:

Širdies kraujagyslių ligos;

Padidintas cholesterolio lygis kraujyje;

Inkstų susirgimas;

Neurozės;

Stresas;

Endrininės sistemos susirgimas;

Ochondrozė;

Netinkamas gyvenimo būdas;

Viršsvoris;

Kenksmingi įpročiai – rūkymas, alkoholis;

Nėštumas

Vegetacinė distonija;

 

Mažesnis spaudimas taip pat gali turėti įvairių priežasčių:

Kraujavimas;

Širdies nepakankamumas;

Organizmo nusilpimas;

Vitaminų trūkumas;

Endokrininės sistemos susirgimas;

Pervargimas;

Hipoglikemija;

Vegetacinė distonija;

Apie autorių

Liepa Gradauskaitė

Liepa Gradauskaitė

Manęs dažnai klausia: "Liepa, ar sunku gyventi sveikai?" Atsakau, kad kartais sunku pradėti gyventi sveikiau kuomet turime daug nenaudingų įpročių. Tačiau pradėjus domėtis ir supratus, kad sveikas gyvenimas nėra vien tik draudimai ir apribojimai, bet ir pažinimas, sąmoningumo ugdymas - viskas pasidaro elementaru.

Teksto komentarai

Komentuoti