Šlapimo rūgštis yra galutinis nukleotidų, į kurių sudėtį įeina purinas, skaidimosi produktas. Šlapimo rūgštis kraujo plazmoje daugiausia yra jonizuotosios formos kaip natrio uratas. Šlapimo rūgštis blogai tirpsta kraujo plazmoje, todėl gali susidaryti natrio uratų kristalai, kurie kaupiasi sąnariuose ir šlapimo takuose, sukeldami podagrą ir šlapimo takų akmenligę.

Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje vadinama hiperurikemija. Ji dažniausiai išsivysto dėl nepakankamo šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus ir rečiau dėl padidėjusio šlapimo rūgšties susidarymo dėl purino bazių pertekliaus. Priežastys gali būti:

genetinės, esant įgimtai kurio nors fermento stokai (pirminė hiperurikemija);
sukeltos ligos (antrinė hiperurikemija), kai yrant ląstelėms ar audiniams organizme padidėja purinų kiekis, pvz., sergant leukemija, psoriaze, badaujant. Arba kai dėl sutrikusios inkstų funkcijos sumažėja šlapimo rūgšties pašalinimas, pvz., dėl alkoholizmo, esant acidozei, dėl cukrinio diabeto ar badaujant.

Šlapimo rūgšties kraujyje gali padidėti vartojant daug purininių darinių turintį maistą ( kepenys, ikrai, jaunų gyvulių mėsa, kava).

Hiperurikemija yra podagros rizikos veiksnys. Podagra – klinikinis sindromas, kuriam būdinga besikartojantis ūminis artritas. Uždegimą sukelia audiniuose besikaupiantys natrio urato kristalai. 40% negydomų ligonių išsivysto inkstų akmenligė. Šlapimo rūgšties koncentracijos tyrimas – svarbiausias rodiklis, naudojamas podagrai diagnozuoti ir gydymo eigai stebėti.

Sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje yra vadinamas hipourikemija. Jos priežastys gali būti:

kai trūkstant fermento ksantinoksidazės, galutinis skilimo produktas yra ne šlapimo rūgštis, o ksantinas;
dėl genetinių nukleotidų apykaitos priežasčių;
dėl padidėjusio šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus, esant kanalėlių pažeidimui;
vartojant kai kuriuos vaistus, pvz. didelės aspirino dozės.

Nustatyti šlapimo rūgšties koncentraciją svarbu ne tik sergantiems podagra bet ir asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje, cukrinis diabetas.