Kepenyse atsiradus kliūčiai, kuri trukdo tulžiai nutekėti į virškinimo traktą, tulžis pradeda tekėti priešinga kryptimi ir pro kitą hepatocito (kepenų ląstelės) membranos pusę patenka į kraują. Kartu su tulžimi į kraują patenka ekskreciniai fermentai, kurie normaliai turi patekti į virškinimo traktą. Pagrindiniai ekskreciniai fermentai yra šarminė fosfatazė (ŠF), γ gliutamiltransferazė (GGT).
Šarminę fosfatazę gamina kepenys, kaulai, žarnynas, gimda, inkstai, plaučiai. ŠF randama visuose audiniuose, fermentas tiesiog susijęs su ląstelių membranomis.
Šarminės fosfatazės aktyvumo nustatymas – gana dažnai naudojamas testas. ŠF koncentracija kraujyje padidėja tada, kai pažeidžiami šį fermentą gaminantys audiniai arba suaktyvėja kaulinio audinio apykaita, pvz., gyjant lūžiams.
Kepenų ligos didina ŠF aktyvumą kraujo serume. Tačiau šis didėjimas susijęs ne apskritai su kepenų funkcijos pažeidimu, bet su stambia tulžies latako kliūtimi (akmenligė, kasos galvutės navikas, cista, kepenų pūlinys ir t.t.) bei su kepenų audinio architektūros suardymu (tulžies takų uždegimai, kepenų cirozė, metastaziniai navikai, pirminis kepenų vėžys).
Šarminės fosfatazės koncentracija didėja esant kaulų patologijai (vėžio metastazės kauluose, kaulų sarkoma, mielominė liga, osteoporozė ir kt.), dėl žarnyno bakterinės infekcijos, opinio žarnų uždegimo, inkstinio rachito, vaikų citomegalovirusinės infekcijos, infekcinės mononukleozės.
Teksto komentarai