Magnis (Mg) yra antras iš svarbiausių ląstelės katijonų po kalio (ląstelėje yra 10 kartų daugiau Mg, nei už jos ribų). Mg aktyvuoja daugiau nei 300 fermentų – daugeliui gyvybiškai svarbių fermentų būtinas tam tikras Mg kiekis.

Mg įeina į augalų pigmento chlorofilo sudėtį, todėl žalios daržovės yra svarbus Mg šaltinis; taip pat jo yra mėsoje, grūdų dribsniuose. Vidutiniškai per dieną suvartojama apie 300 mg Mg. Apie 30% su maistu patekusio magnio absorbuojama iš virškinamojo trakto. 55- 60% pasiskirsto kauluose, likusi dalis minkštuose audiniuose, ypač raumenyse. Kraujyje yra apie 1 % organizmo Mg. Maždaug trečdalis šio kiekio surištas su serumo baltymais, kita dalis cirkuliuoja kaip laisvieji Mg jonai. Didžioji dalis Mg iš organizmo pasišalina su šlapimu.

Riebalų rūgštys, per didelis fosfatų kiekis maiste sutrikdo magnio absorbciją. Mg apykaita organizme glaudžiai susijusi su K ir Ca jonais. Ląstelėse Mg funkcionuoja kaip Ca antagonistas – padidėjus Mg koncentracijai, Mg jonai įsiterpia ląstelėje vietoje Ca molekulių ir veikia kaip natūralus Ca antagonistas. Daug vartojant Ca, Mg poreikis padidėja. Mg silpnina raumenų susitraukimą ir kraujagyslių tonusą, padeda išvengti širdies aritmijų. Mg labai svarbus širdies aritmijų prigimčiai; po širdies operacijų ir miokardo infarktų skiriama Mg preparatų, kad nebūtų aritmijų

Hipermagnezija (Mg perteklius) pasitaiko retai, gali būti esant inkstų nepakankamumui. Hipermagnezija sustiprina hiperkalemijos poveikį širdžiai, trikdo širdies laidžiosios sistemos veiklą, lėtiną nervinio impulso perdavimą, mažina skausmo ir temperatūros pajutimą. Jei Mg koncentracija didesnė nei 12,5 mmol/l gali sustoti širdis.

Hipomagnezija (Mg stoka) pasitaiko daug dažniau, ypač reanimacijoje esantiems ligoniams. Hipomagnezija išsivysto:

nepakankamai gaunant Mg su maistu, sutrikus jo absorbcijai žarnyne, vemiant, viduriuojant;
ilgai gydant diuretikais , citotoksiniais, imunosupresiniais vaistais.

Esant hipomagnezijai sutrinka nervų ir raumenų funkcija, kuriai būdingas padidėjęs dirglumas, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas. Labai trūkstant Mg atsiranda kliedėjimas, traukuliai.

Laboratorinis magnio koncentracijos nustatymas serume ne visada tiksliai atspindi organizmo Mg atsargas, nes didžioji Mg dalis yra ląstelėse. Esant normaliai Mg koncentracijai serume, ląstelėse galima jo stoka.

Mg tyrimas labai svarbus diagnozuojant širdies ir kraujagyslių ligas, ypač kai yra širdies aritmijos, pokyčiai elektrokardiogramoje. Šiuos simptomus gali lemti Mg stoka, kuri gali būti susijusi su Ca ir K trūkumu.