Peletrūnas – vaistažolė garsėjanti ne tik populiariuoju Tarchuno limonadu

Peletrūnas, Vaistinis kietis (Angliškai Tarragon)

Daugiametis žolinis augalas liaudies medicinoje nuo seno žinomas dėl savo parazitus naikinančio (anthelmintic) poveikio. Tačiau plačiai paplitęs ir kaip prieskonis, dažnai naudojamas tradicinėje gruzijos, armėnijos virtuvėje. Paplitęs ir kitose šalyje. Maisto gamyboje peletrūną naudoja Prancūzai, Italai, Vokiečiai, Graikai bei Indai.

Prieš daugiau nei šimtą metų išpopuliarėjo ir iki šiol gaminamas limonadas Tarchunas kurį sukūrė Gruzijos vaistininkas sugalvojęs į gazuotą vandenį įpilti natūralaus sirupo iš peletrūno ekstrakto.

Peletrūnas kaip ir pelynas priklauso Artemisia genčiai kuriai priskiriama virš 400 augalų rūšių.

Naudingosios peletrūno savybės buvo pradėtos studijuoti dar 17-tame amžiuje. Jau tada buvo pastebėtos farmakologinės šios žolės savybės. Plačiai tirtas peletrūno antihelminis poveikis žarnyne.

Augalas naudojamas tiek šviežias tiek ir intas ar šaldytas. Įdomu tai, kad išdžiovintas peletrūnas įgyja dar išraiškingesnį, specifinį skonį bei aromatą.

Gamtoje peletrūnas auga pietinėse bei rytinėse Europos šalyse, o taip pat Kinijoje, Pakistane, Indijoje, Vidurio azijoje. Plačiai paplitęs Rusijoje, sutinkamas ir šiaurės amerikos žemyne. Mėgsta sausesnę dirvą, saulėtus ir atvirus šlaitus nors auga ir šešėlyje.

Pastebėjus naudingas augalo savybes buvo atlikti tyrimai kuriais buvo siekiama išsiaiškinti bei dokumentuoti koks yra peletrūno poveikis bei pritaikymas:

Plačiai tirta augalo sudėtis. Nustatyta, jog peletrūnė natūraliai gaminasi alkaloidai, fenipropanoidai, kumarinai, dervos, mikro ir makroelementai, vitaminai C ir A, angliavandeniai.

Iki šiol tyrinėjamos šio augalo farmakologines savybes. Tyrimais patvirtintos antibakterinės savybės. Tiriama turtingą mineralinių medžiagų sudėtis šaknyse bei lapuose.

Norint tinkamai surinkti ir išsaugoti šio augalo naudingąsias savybes būtina žinoti keletą dalykų. Visų pirmą, augalą galima vartoti šviežią, džiovintą bei šaldytą. Dalis šaltinių teigia, jog daugiausiai naudingų medžiagų savyje turi būtent pirmais metais sužaliavę peletrūnai.

Klausiantiems kada rinkti peletrūnus atsakome, kad juos geriausiai rinkti žydėjimo pradžioje t.y. Rugpjūtį ar Rugsėjį. Be to, atminkite, jog augalas renkama skartu su žiedais bei pumpurais, tačiau ne iš pažemės, o paliekant maždaug 15 cm ilgio stiebą.

Surinktus peletrūnus reikia surišti ir pakabinti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje be tiesioginės saulės spindulių.

Renkantys šakins jas iškasa rudenį, pjausto į smulkius grežinėlius bei džiovina pavėsyje ar saulėkaitoje. Lygiai taip džiovinamos ir peletrūnų sėklos. Tačiau norint jog augalas ataugtų kitais metais, dalį šaknies reikia palikti žemėje.

Džiovintus peletrūnus geriausiai laikyti medžiaginiuose maišeliuose arba stiklainiuose, saugoti nuo drėgmės ir šviesos. Be to, būtina saugoti atskirai nuo kitų vaistažolių dėl savo itin aukštos eterinių aliejų koncentracijos. Taip surinkti peletrūnai tinkami naudoti iki 3 metų po sudžiovinimo.

Jeigu norite naudoti šviežiai surinktus peletrūnus, šias žoles galite laikyti šaldytuve (iki 7 dienų). Be to, jas galima ir užšaldyti vėlesniam naudojimui, taip saugomas augalas išlaikys maksimalų kiekį naudingųjų medžiagų.

Peletrūnų auginimas

Peletrūno žolė priskiriama nereikliems augalams todėl juos lengva užauginti ir namų sąlygomis t.y. savo sode ar vasarnamio sklype. Tačiau norit kad peletrūnai išaugtų vešlūs bei sparčiai sužaliuotų reikia pasirinkti atvirą bei saulėtą vietą, panašiai tokią kaip jų pamėgti plotai natūralioje gamtoje.

Prieš sodinimą gruntą gerai išpurenti, primaišyti durpių, smėlio. Peletrūnas nemėgsta rūgščios dirvos todėl čia Jums pasitarnaus pelenai dirvos rūgštingumui mažinti.

Medžio pelenai – vertinga trąša, turinti kalio (7-15 proc.), kalcio (11-30 proc.), taip pat yra magnio, natrio, fosforo, geležies, cinko, mangano, molibdeno. Fosforą ir kalį iš pelenų lengvai pasisavina augalai. Pelenuose yra nemažai silicio, vario, boro, švino – iš viso net 30 makro- ir mikroelementų.

sudygus sėkloms peletrūnus reikia praretinti išlaikant bent 30 cm atstumą tarp individualių augalų.

Peletrūnų sėklos daiginamos kovo pabaigoje, o į atvirą gruntą persodinamos balandžio pabagoje ar gegužės mėnesį kai labiau sušyla oras.

Toliau viskas paprasta – pasistenkite augalo neperlaistyti, nes peletrūnas nemėgsta pernelyg šlapios dirvos, ravėkite piktžoles. Žiemai peletrūnų auginimo plotą galite pridengti pjuvenomis ar sausa žole, šiaudais.

Peletrūno gydomosios savybės

Peletrūnas stiprina imuninę sistemą. Naudojamas nuo peršalimo ligų bei kvėpavimo takų infekcijoms gydyti. Švelnina kosulį bei mažina uždegimą kvėpavimo organuose.

Liaudies medicinoje naudojamas parazitams naikinti tačiau šis efektas nėra moksliškai patvirtintas todėl įtariant parazitinius susirgimus geriau pasitarti su gydytoju parazitologu ir naudoti kompleksinį gydymą.

Peletrūnas turi poveiki virškinimui nes šios žolės karčiosios medžiagos stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą. Be to, naudingas besiskundžiantiems apetito trūkumu, nes kelia apetitą bei skatina žarnyno peristaltiką.

Ši žolė gali veikti ir kaip tonizuojanti, ir kaip raminanti priemonė. Ją galima gerti su esant nemigai, miego sutrikimams ar skundžiantis nerviniais sutrikimais, esant nerimui ar stresinėms situacijoms.

Naudojant išoriškai galima gydyti žaizdas ant odos ar minkštų burnos gleivinės audinių. Yra naudojamas kaip dantų skausmą raminanti priemonė.

Nauda vyrams. Sakoma, kad peletrūnas veikia nervų sistemą ir padeda vyrams esant sutrikusei lytinei funkcijai (kuomet priežastys psichologinės). Be to, veikia kaip natūralus afrodiziakas.

Nauda moterims. Augalas mažina spazminį skausmą esant PMS sindromui. Yra manoma, kad peletrūnas daro įtaką hormoninei sistemai. Jį geria esant sutrikusei medžiagų apykaitai bei, perteklinio skysčio pašalinimui iš organizmo.

Sakoma, kad peletrūnas padeda pagirių metų, nes normalizuoja virškinimo procesus bei padeda pašalinti toksinus iš organizmo.

Tačiau peletrūno kaip ir kitų vaistinių medžiagų vartojimas gali būti ne tik naudingas, bet kai kuriais atvejais ir žalingas.

Jokiu būdų neužsiimkite savigyda ir savavališkai nevartokie peletrūno esant lėtinėms viškinimo trakto ligoms, sergant skrandžio opalige ar gastritų. O taip pat turint padidintą rūgštingumą. Peletrūno negalima vartoti sergant epilepsija ar centrinės nervų sistemos ligomis.

Atminkite, jog peletrūnas priskiriamas prie nuodingų žolių ir yra pavojingas nėščioms, žindančioms motinoms bei vaikams. Ilgalaikis ir nekontroliuojamas vartojimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, traukulius, sąmonės netekimą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į individualaus netoleravimo atvejus ir alerginę reakciją į šią žolę.

Arbatos ir peletrūno užpilai

Iš peletrūno žolės verdama arbata.

Paimkite keletą smulkių šviežio peletrūno žolės šakelių, užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Palaikykite 15 minučių. Gerkite.

Silpnos arbatos galima gerti po vieną ar du puodelius per dieną. Be to, peletrūno lapeliais galima praturtinti žalią ar juodą arbatą.

Iš džiovinto peletrūno arbata verdama šiek tiek kitaip. Naudokite 1 valgomąjį šaukštą sausos žolės, užpilkite puodeliu vandens, pavirkite 2 minutes. Leiskite pastovėti 1 valandą. Gerkite.

Galima gerti iki pusės puodelio 3 kartus per dieną tačiau nevartokie peletrūno ilgai. Ilgalaikis gydymo kursas (daugiau kaip 4 savaitės) gali sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius.

Eteriniai peletrūno aliejai naudojami kosmetologijoje bei aromaterapijoje. Šis aliejus dažnai įeina į naturalaus šampūno ar plaukų kaukės sudėti nes turi tonizuojantį poveiki bei yra vertinamas dėl savo antibakterinių savybių. O taip pat gerai išvalo riebią odą.