Normali kūno temperatūra
Žmogaus kūnas turi biologinį mechanizmą kurio paskirtis – palaikyti temperatūros pastovumą, mažinti ar kelti ją esant reikalui. Manoma, jog tai galvos smegenų dalis vadinama pogumburiu (hypothalamus), tačiau kai kurie mokslininkai yra linkę tuo abejoti. Pastarieji tvirtina, kad nėra tikslinga paskirti vieno temperatūros reguliacijos centro ir būtina suprasti, kad žmogaus kūno temperatūrą veikia daugybė vidinių, bei išorinių veiksnių.
Žmogaus raidą tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad vaikystėje mūsų temperatūra yra labiau kinta ir yra labiau paveikiama išorinių veiksnių. Tačiau žmogui bręstant šie svyravimai nyksta ir 16 – 18 gyvenimo metais žmogaus temperatūra, galima sakyti stabilizuojasi. Tačiau nors mums ir įprasta manyti, kad žmogaus kūno temperatūra yra 36.6, tikrai nėra taip, kad ji taptų fiksuota ties šiuo skaičiumi. Pavyzdžiui skirtumas tarp sveiko žmogaus rytinės ir vakarinės temperatūros bet kurią dieną gali būti 0.5 – 1°C. Tačiau toks svyravimas yra laikomas normaliu ir visiškai įprastu procesu, o ne išskirtiniu fenomenu.
Tad kokia temperatūra iš tiesų yra laikoma normalia?
Skaičius 36.6 °C atsirado dėl Vokietijos gydytojo Karlo Reinholdo Vunderlio atliktų tyrimų dar XIX amžiaus viduryje. Aiškinama, jog šis gydytojas mokslinio tyrimo vardan atliko ir užregistravo apie 1 milijoną žmogaus kūno temperatūros matavimų. Tyrime dalyvavo daugiau nei 25 tūkstančiai skirtingų pacientų, o skaičius 36.6 °C buvo paprasčiausias matematinis vidurkis gautas sudėjus visus surinktus duomenis.
Teisingumo dėlei verta paminėti, kad šis svarbus eksperimentas buvo atliekamas matuojant žmogaus kūno temperatūrą paciento pažastyje.
Tačiau laikui bėgant ir tobulėjant technologijoms mes ne tik visi turime bent po vieną medicininį termometrą savo namų vaistinėlėje, bet ir galime matuoti kūno temperatūrą elektroniniu tikslumu. Galbūt pastebėjote, kad skaitmeninio termometro ekranėlyje skaičius 36.6 °C užsižiebia gana retai. Tai nereiškia, jog Jūsų kūno temperatūra prasilenkia su norma ar termometro aparatas yra nepakankamai tikslus, tai paprasčiausiai rodo, jog Jūsų kūnas neturi jokos prievolės laikytis šio XIX amžiaus standarto.
Pagal šiuolaikinius standartus, daugumai pacientų norma laikoma ne konkretus skaičius, o rėžiai nuo 36 °C iki 37.4 °C. Todėl šioje vietoje verta paklausti, ar dažnai pasimatuojate savo kūno temperatūrą kuomet nesergate? Jeigu to nedarote, pabandykite susimastyti, kaip galite žinoti kokia iš tiesų yra normali, įprasta Jūsų kūno temperatūra? Verta žinoti savo kūno temperatūra sveikoje būsenoje, tuomet galėsite daug geriau spręsti apie temperatūros paskeitimus Jums susirgus.
Mes tiksliai negalime pasakyti kas lemia žmogaus kūno temperatūros rodiklius kiekvienu atveju, tačiau turime gana gerą supratimą apie tai kas prisideda prie šių rodiklių kaitos. Vienas iš tokių dalykų yra konkretaus žmogaus amžius.
Pastebėta, kad normali kūno temperatūra vaikui gali būti gana aukšta. Suaugusio žmogaus normali temepratūra stabilizuojasi šiek tiek žemesnemia lygyje, o į senatvę mažėja. Ir mažėja ji tiek, kad 36 °C pagyvenusiam žmogui bus norma, o vaikui tokie žemi skaičiai gali būti ligos indikatoriumi.
Be to, reikia suprasti, kad žmogaus kūnas nėra vienodos temperatūros, o tai reiškia, kad skirtingi matavimo metodai beveik visada duoda skirtingus rezultatus. Todėl kalbant apie normalios kūno temperatūros ribas būtina sieti šias ribas su atskirais matavimo metodais.
Yra keletas pagrindinių temperatūros pamatavimo būdų (metodų) kuriuos paprastai taiko gydytojai.
Temperatūros matavimas burnoje
Šis būdas dar vadinamas oraliniu (ang. Oral) temperatūros matavimo metodu. Tai metodas kuomet termometro sensorius yra dedamas į burną ir glaudžiamas prie burnos ertmės minkštųjų audinių (po liežuviu). Metodo privalumas – lengvas priėjimas ir gana trumpas matavimo laikas (nuo 1 iki 5 minučių) priklausomai nuo pasirinkto matavimo prietaiso specifikos.
Trūkumai:
* Reikia užtikrinti termometro naudojimo higieną;
* Šiuo metodu nepavyks pamatuoti temperatūros kūdikiams;
Normali kūno temperatūra matuojant burnoje svyruoja, tačiau apibendrinant galima tikėtis panašiai tokių reikšmių:
Rektalinis temperatūros matavimas
Dažniau taikomas kūdikiams – rektalinis (ang. Rectal) temperatūros matavimas. Metodo privalumas – lengviau užtikrinti matavimo tikslumą, kadangi kūdikiams sunku pamatuoti temperatūrą kitais būdais. Dažniau naudojami elektroniniai bei specialūs termometrai (minkštais antgaliais). Matavimo laikas 1 – 1.5 minutės. Išmatuoti rodmenys yra skirtingi priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Rektalinė temperatūra yra laikoma normali kuomet pataiko į šiuos rėžius pagal amžiaus grupes:
Temperaturos matavimas ausyje
Ausies temperatūros matavimas reikalauja specialiai tam skirto termometro. Jokiais būdais nebandykite atlikti šio matavimo įprastu termometru kurio sensorius – kietas ir smailas strypelis. Tam reikalingas specialus – bekontaktis termometras. Namuose šis metodas taikomas rečiau, tačiau gana populiarus vaikų klinikose bei tam tikrų ligų diagnostikoje kuomet matuojama abiejų ausų temperatūra, o pastebėtas skirtumas – leidžia medikams daryti prielaidas apie esantį uždegimą. Normali kūno temperatūra matuojant pažastyje yra apibūdinama šiais rėžiais:
Temperatūros matavimas pažastyje
Išorinis temperatūros matavimas tai sinonimas temperatūros matavimui pažastyje. Tradiciškai, tai vienas iš seniausių būdų kuris buvo taikomas normaliai žmogaus kūno temperatūrai išmatuoti todėl ir priemonės tam ne visuomet yra modernios. Gyvsidabrinis termometras gana tiksliai gali parodyti temperatūrą.
Norint gerai išmatuoti temperatūra žmogaus pažastyje reikia atminti keletą dalykų: visų pirma, oda privalo būti sausa. Tik taip galima tikėtis tikslaus matavimo rezultato. Antra, naudojant šį metodą yra svarbu užtikrinti jog termometro sensorius turėtų patikimą kontaktą su žmogaus oda. (Atsargiai: Pasitaiko atvejų kuomet siekdami teisingai pamatuoti temperatūrą pažastyje žmonės sulaužo gyvsidabrinius termometrus ir dėl to smarkiai apsinuodija!).
Dar vienas minusas – matavimo laikas. Jeigu kalbėti apie gyvsidabrio stulpelio pagrindu veikiančius termometrus tai matavimo laikas gali užsitęsti iki 7 – 10 minučių nes praeina šiek tiek laiko kuomet temperatūra pasiskirsto ir kompensuojamas šilumos nuostolis kurį įneša stiklinis gyvsidabrinio termometro korpusas.
Pagal šį matavimą gauti rodmenys yra laikomi normalia žmogaus kūno temperatūra tada, kai jie patenka į tokis ribas:
Vidaus (Giluminių audinių) temperatūra
Ši temperatūra nėra lengvai išmatuojama, nes kalbėdami apie giluminių audinių temperatūrą (ang. Core temperature) mes kalbame apie vidaus organus esančius giliai kūne. Todėl dar visai neseniai vienintėlis būdas išmatuoti vidaus temperatūra buvo metodas, kuomet zondas (sensorius) įvedamas chirurgiškai.
Laimei, mokslas nestovi vietoje ir dabartinės technologijos leidžia daug tiksliau spręsti apie žmogaus kūno vidaus temperatūrą be tokių drastiškų intervencijų. Šiuolaikiniai prietaisai taiko modernias technologijos kurios leidžia pakankamai tiksliai užfiksuoti kūno giluminių audinių temperatūrą matuojant rektaliniu ar vaginaliniu metodu.
Ir nors vidinė kūno temperatūra beveik nesvyruoja (šios temperatūros pokyčiai gali sukelti mirtį), tačiau kaip ir minėjome anksčiau metams bėgant žmogaus kūno temperatūros pokyčiai vyksta natūraliai ir šiuos temperatūros matavimus galima įsprausti į tam tikras normas pagal amžiaus grupes:
Teksto komentarai