Kūnas Mityba

Nesuvirškintas maistas išmatose

Nesuvirškintas maistas išmatose

Nesuvirškintas maistas išmatose

Arba pasikeitusį arba tiksliau – sutrikusį virškinimo sistemos darbą išduoda ne tik žmogaus pojūčiai, bet ir išmatų struktūra, forma, kvapas bei tuštinimosi pobūdis ir dažnis. Svarbu suprasti, kokie reiškiniai yra laikomi normaliais, o kada jau reikėtų susirūpinti. Kadangi ši tema nėra ta, apie kurią žmonės noriai ima kalbėti su aplinkiniais, ne retai patarimo ar paaiškinimo ieško internete. Todėl čia ir pabandysime atsakyti į keletą pasitaikančių klausimų ir padėsime geriau suprasti situaciją pastebėjus abejones bei nerimą keliančius pasikeitimus tuštinantis.

Dėl neįprastos konsistencijos, skystumo, kvapo ar spalvos daugiau mažiau viskas yra aišku – su žarnyno infekcija bent kartą gyvenime esame susidūrę visi, todėl čia nekyla daugybės klausimų. Ypač tada, kada viduriavimas lydimas aštrių pilvo skausmų, pakilusios temperatūros ar kitų tipinių simptomų.

Tačiau nesuvirškintas maistas išmatose dažnam žmogui pirmiausia sukelia nuostabą. Kodėl taip atsitinka? Juk normaliomis sąlygomis išmatose daug nesuvirškinto maisto nelieka.

Skubame paaiškinti, jog nesuvirškintas maistas ne visuomet rodo blogą žarnyno darbą ar paslėptą ligą. Nors šis požymis gali atsirasti dėl infekcinės ligos, vidurių užkietėjimo ar kaip blogo virškinimo padarinys, tačiau daugeliu atveju nesuvirškinto maisto gabalėliai tikrai nereiškia, jog žmogus serga.

Tiesiog kai kurie produktai ar jų sudėtinės dalys negali būti lengvai suvirškinti žmogaus žarnyno sistemoje ir dėl to patenka į išmatas. Ypač dažnai tai pasitaiko su augaliniais produktais, o tiksliau maistinėmis skaidulomis.

Čia reikia suprasti, kad maistinės skaidulos būna dviejų tipų ir tik vienas šių tipų yra vandenyje tirpi medžiaga. Šias skaidulas sveiko žmogaus skrandis (kuriame pasigamina pakankamai druskos rūgšties) nesunkiai apdoroja ir perdirba į vientisą masę.

Kito tipo – netirpiosios skaidulos yra šiek tiek sudėtingesnės šiuo atvžilgiu ir druskos rūgštis jų taip smarkiai nepaveikia. Netirpios skaidulos sudaro įvairias daržovių bei vaisių dalis, jų gausu stiebeliuose, žievėje (paprikos, obuolio), pilno grūdo produktuose, sėlenose, pupelėse, kopūstuose. Iš esmės, dauguma produktų siejamų su sveika mityba turi nemažai netirpių maistinių skaidulų, todėl jeigu ėmėtės sveikesnės dietos – nenustebkite maisto fragmentų likusių išmatose gausa.

Be to, mūsų virškinimo sistemą sudaro daugybė komponentų iš kurių vienas svarbiausių – fermentai. Be fermentų virškinimas nevyktų. Vidaus organai gamina bei išskiria šiuos fermentus, tačiau egzistuoja tam tikros organizmo pajėgumo ribos. Nuolat persivalgant mūsų organizmas gali nepajėgti susidoroti su gaunau maisto kiekiu, nespėti gaminti fermentų, todėl virškinimo sistema keliaujantis maistas yra nepakankamai apdorojamas fermentais.

Čia svarbu atskirti du reiškinius – persivalgymą ir nepakankamą fermentų gamybą. Pirmuoju atveju, jeigu žmogus valgo daugiau maisto negu jam reikia, tačiau fermentų pasigamina pakankamai, tuomet išeitis yra akivaizdi – sumažinti maisto porcijas iki rekomenduojamos dienos normos arba dar mažesnio kiekio ir taip ne tik sureguliuoti žarnyno darbą, bet ir atsikratyti viršsvorio.

Antruoju atveju, jeigu įtariama, jog esant normaliai mitybai pasigamina nepakankamai fermentų – verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimybės spręsti šią problemą medikamentiniu keliu.

Būtina suprasti, kad nepakankamai fermentų gamybai gali būti bent keletas priežasčių – nuo virškinimo sistemos problemų iki psichologinių veiksnių (patiriamo streso).

Svarbu tinkamai įvertinti savo būklė ir reikalui esant kreiptis į gydytoją, kadangi nesuvirškintas maistas išmatose gali rodyti įvairias ligas nuo lėtinio skrandžio uždegimo iki kasos ligų ar net pankreatito. Dėl šios priežasties labai svarbu laiku atlikti reikiamus tyrimus ir išsiaiškinti tikrąjį problemos sukelėją.

Pagal nesuvirškintų maistinių medžiagų mėginį gydytojai gali nustatyti preliminarią diagnozę ir paskirti tolimesnius tyrimus. Atsižvelgdami į tai kurios maistinės medžiagos liko nesuvirškintos (baltymai, angliavandeniai ar riebalai) galima įtarti kurioje virškinamojo trakto dalyje iškilo problemų.

Apie autorių

Liepa Gradauskaitė

Liepa Gradauskaitė

Manęs dažnai klausia: "Liepa, ar sunku gyventi sveikai?" Atsakau, kad kartais sunku pradėti gyventi sveikiau kuomet turime daug nenaudingų įpročių. Tačiau pradėjus domėtis ir supratus, kad sveikas gyvenimas nėra vien tik draudimai ir apribojimai, bet ir pažinimas, sąmoningumo ugdymas - viskas pasidaro elementaru.

Teksto komentarai

Komentuoti