Ligos Sveikas Gyvenimo Būdas

Mieguistumas ir silpnumas po valgio

Mieguistumas ir silpnumas po valgioMieguistumas ir silpnumas po valgio

Mieguistumas ir silpnumas po valgio dienos metu

Ypatingas, bet dažnas mieguistumo dienos metu atvejis yra mieguistumas po valgio. Kartais tai netgi malonu (siesta), bet dažniau tai gali žymiai pabloginti būklę ir sukelti nemalonią būseną. Ypač, jei reikia dirbti ar parodyti aukštą aktyvumo lygį. Dažnai mieguistumas po valgio yra toks stiprus, kad sutrikdo normalų gyvenimo ritmą (maisto koma). Atskira mieguistumo rūšis po valgymo yra Dempingo sindromas (po dalinio ar visiško skrandžio pašalinimo operacijos). Susitvarkyti su mieguistumu dieną po valgio gana lengva. Ką daryti tokiose situacijose, kai dienos metu užvaldo mieguistumas, o jūs negalite atsigulti ant sofos ir nusnausti, o iki darbo dienos pabaigos dar yra likę labai daug laiko? Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kodėl dienos metu padidėja mieguistumas, ir tada imtis priemonių, kurios padėtų pašalinti veiksnius, neigiamai veikiančius darbingumą.
Mieguistumas gali įveikti žmogų pavalgius. Ypač po sočių pietų. Reikalas tas, kad maisto virškinimui reikia daug energijos. Burna, stemplė, skrandis, kasa, žarnos užsiima sunkiu darbu, kurį sudaro maisto transportavimas ir skaidymas į maistines medžiagas bei jų įsisavinimas. Kūnas, padaręs savo darbą, eikvodamas energiją sudėtingam virškinimo procesui, nusprendžia, kad gali pailsėti. Žmogus vėl snaudžia. Mokslininkai pusiau juokais šią būklę vadina maisto koma.
Yra dar viena priežastis, kodėl po valgio norisi miego. Kai maistinės medžiagos absorbuojamos žarnyne, gliukozės kiekis kraujyje padidėja. Smegenų ląstelės naudoja cukrų kaip energijos šaltinį, todėl, jei žmogus yra alkanas, smegenys aktyviai gamina oreksiną – specialią medžiagą, kuri neleidžia žmogui užmigti ir priverčia jį ieškoti maisto. Kai maistas, patekęs į kūną, virškinamas ir įsisavinamas, smegenys apie tai gauna signalą ir tuoj pat sustabdo oreksino gamybą. Tai tarsi nurodymas, kad viskas tvarkoje, viskas ramu – galite miegoti.

Gliukozė ir amino rūgštys

Reiktų pabrėžti, kad svarbu ne tik maistas, bet ir konkreti maistinė medžiaga. Gliukozė sumažina oreksino kiekį, o baltymai, priešingai, padidina oreksino kiekį. Galima sakyti, kad oreksinas veikia kaip vidinis greičio pedalas, ir net maži funkcijos pokyčiai gali smarkiai paveikti žmogaus aktyvumo lygį. Oreksinas yra toks svarbus, nes jis susieja kūno poreikius su mūsų sąmoningais norais.
Vis dėlto, britų mokslininkų komandai iš Mančesterio universiteto pavyko išsiaiškinti, kaip gliukozė blokuoja neuronus, gaminančius oreksinus – specialius baltymus, leidžiančius mums likti budriems. “Šie neuronai yra nepaprastai svarbūs procesams, kurių metu keičiama žmogaus kūno energija, pavyzdžiui, pabudimui, maisto paieškai, hormonų gamybai ir medžiagų apykaitai. Dėl to kūnas turi nuolat palaikyti pakankamą gliukozės kiekį. Oreksinus gaminančių ląstelių membranoje rastos poros, kurios yra atsakingos dėl gliukozės slopinimo poveikio”, – tyrimo rezultatus aiškina vienas iš tyrėjų Denis Burdakov. Blogas neuronų, gaminančių oreksinus, veikimas yra labai pavojingas žmogaus organizmui, nes tai gali sukelti narkolepsiją (rimtą ligą, kuriai būdingas nuolatinis mieguistumas) arba nutukimą. “Dabar, kai mes žinome, kaip gliukozė trikdo oreksinų gamybą, galime geriau suprasti miego sutrikimo ir nesveiko kūno svorio padidėjimo priežastis ir tada sukurti naujus vaistus nuo šių ligų”, – sako mokslininkai. Be to, dabar tampa aišku, kodėl taip sunku užmigti tuščiu skrandžiu.

Angliavandeniai ir nuovargis: kaip cukrus paverčia jus silpnais ir pavargusiais

Keletas tyrimų parodė, kad cukraus vartojimas gali sumažinti oreksino ląstelių aktyvumą. Dėl to tikėtina, kad norime miegoti po valgio, kuriame gausu angliavandenių. Šis reiškinys taip pat padeda paaiškinti vis prastėjančią situaciją dėl nutukimo, kurią sukelia šiuolaikinė nesveika mityba. Mes valgome vis daugiau rafinuoto cukraus, nuolat mažindami oreksino kiekį smegenyse, o tai savo ruožtu mažina fizinio aktyvumo lygį. Taigi, mes tuo pačiu metu storėjame ir vis labiau pavargstame. Labai dažnai dienos metu, ypač po sočių pietų, atsiranda nuovargis, padidėjęs mieguistumas, nenoras kažką daryti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas. Tyrėjai padarė išvadą, kad oreksino ląstelės yra jautrios mitybos pusiausvyrai, o ne tik kaloringam maistui. Tyrimų išvados padeda paaiškinti, kodėl žmonės jaučiasi žvalesni ir atidesni valgydami maistą, kuriame yra daug baltymų, nei valgydami daug angliavandenių turinčius maisto produktus. Pasirodo, kai kurios smegenų ląstelės reaguoja į maisto raciono struktūrą, o ne tik į tai, kokių maistinių medžiagų yra ar nėra. Kaip aiškina mokslininkai, oreksino trūkumas žmonėms, dirbantiems protinį darbą, dienos metu sukelia mieguistumą, jėgų praradimą ir sumažėjusį darbingumą. Padėtį galite ištaisyti, jei reguliariai papildote reikalingų medžiagų atsargas organizme. Gydytojai pažymi, kad jei lyginate kiaušinio baltymą su kava ar arbata, tai kiaušiniai suteikia ryškesnį efektą. Gėrimai su kofeinu stimuliuoja smegenis nuo pusantros iki dviejų valandų, o vištų kiaušinių baltymai užtikrina normalų smegenų darbą visą dieną.

Mokslininkai taip pat pridūrė, kad cukrus yra didžiausias smegenų aktyvumo priešas. Dėl to, atliekant rimtas užduotis, geriau atsisakyti saldžių gėrimų ir produktų. Bet ne visi maisto produktai turi tokį kenksmingą poveikį. Remiantis neseniai išleistu Kembridžo universiteto mokslininkų straipsniu, valgant daug baltymų turinčius maisto produktus, gali padidėti oreksinų neuronų aktyvumas. Tai, savo ruožtu, padidina energingumą ir aktyvumą, padėdami mums sudeginti kalorijas, kurias ką tik suvartojome. Be to, bendras baltymų ir gliukozės vartojimas, pavyzdžiui, migdolų įtraukimas į pusryčių dribsnius, gali blokuoti cukraus poveikį oreksino ląstelėms. Tyrėjai įrodė šį poveikį įvairiais būdais. Jie pradėjo nuo demonstracijos, kaip oreksino ląstelės sužadinamos, kai jos dedamos į mėgintuvėlį su aminorūgšties tirpalu (gretimos hipofizės ląstelės tokios reakcijos neparodė). Vėlesniuose eksperimentuose in vivo buvo tiriamas kiaušinio baltymo poveikis gyvūnams. Šio maisto vartojimas ne tik padidino oreksino aktyvumą smegenyse, bet ir žymiai padidino judėjimo aktyvumą: gyvūnai pradėjo įnirtingai bėgioti po narvelį. Poveikis truko kelias valandas. Reikia ypač atsargiai žiūrėti į įvairius užkandžius, tokius kaip šokoladiniai batonėliai ir panašius dalykus, kurių prikimštos šiuolaikinių prekybos centrų lentynos. Daugelis žmonių perka šiuos produktus norėdami pavalgyti ir gauti energijos, nors iš tikrųjų yra atvirkščiai. Jų vartojimas lemia tik staigų cukraus kiekio padidėjimą kraujyje ir oreksino aktyvumo sumažėjimą, kuris galiausiai padaro mus pavargusiais ir mieguistais. Kai kurių tyrimų duomenimis, chroniškai žemas oreksino kiekis gali padidinti depresijos tikimybę. Vadinasi, mes ieškome paramos visai ne toje vietoje, kur jos verta ieškoti. Paskutinėje eksperimentų serijoje buvo tiriamas įvairių maistinių medžiagų derinių poveikis oreksino lygiui. Nors mokslininkai teigė, kad varginanti gliukozė daugiau nei kompensuoja stimuliuojantį baltymo poveikį, ši hipotezė nepasitvirtino. Atvirkščiai, netgi nedidelis baltymų kiekis panaikino “cukraus prakeikimą”, ypač kai produktai buvo vartojami tuo pačiu metu. Tačiau kai gyvūnai iš pradžių vartojo baltymus, o paskui gliukozę, oreksinų neuronų aktyvumas sumažėjo. Šio tyrimo svarba slypi tame, kad jis parodo, kaip maisto sudėtis gali smarkiai paveikti organizmo reakciją. Ne visos kalorijos yra vienodos, o mūsų “greičio pedalus” kontroliuoja veiksniai, kuriuos tik pradedame suprasti.

Apibendrinant galima pateikti tokias išvadas:

1. Užkandžiai, ypač angliavandeniai, skatina jėgų netekimą ir padidina lėtinio nuovargio sindromo riziką.

2. Tinkami pusryčiai (turintys daug baltymų) padės būti žvaliems visą visą dieną.

3. Net ir nedidelis aukštos kokybės baltymų kiekis sumažina migdantį angliavandenių poveikį ir leidžia jaustis geriau.

4. Teigiamos energijos būsena. Reiktų atkreipti dėmesį, kad maisto stoka taip pat sumažins jūsų energiją. Reikia valgyti pakankamai, daug valgyti pusryčiams ir pietums.

5. Angliavandenių kiekis turėtų koreliuoti su fizinio aktyvumo lygiu (kuo daugiau fizinės veiklos, tuo daugiau angliavandenių jums reikia).

6. Pirmenybę teikite produktams, kurių glikemijos indeksas yra vidutinis ir žemas (daržovėms, riešutams). Taip pat gerai veikia nedideli kiekiai (iki 30 procentų suvartojamo maisto) ankštiniai augalai ir grūdai (sveiki grūdai reiškia, kad valgote juos nesmulkintus, o ne visaip apdorotus ir iš jų pagamintus

užkandžius).

7. Venkite miltinių ir saldžių patiekalų. Nuovargio sukėlimo rekordas, žinoma, priklauso greitajam maistui. Ypač pavojingi yra aliejuje kepti angliavandeniai (traškučiai, gruzdintos bulvytės, balta mėsa ir kt.).

Apie autorių

Liepa Gradauskaitė

Liepa Gradauskaitė

Manęs dažnai klausia: "Liepa, ar sunku gyventi sveikai?" Atsakau, kad kartais sunku pradėti gyventi sveikiau kuomet turime daug nenaudingų įpročių. Tačiau pradėjus domėtis ir supratus, kad sveikas gyvenimas nėra vien tik draudimai ir apribojimai, bet ir pažinimas, sąmoningumo ugdymas - viskas pasidaro elementaru.

Teksto komentarai

Komentuoti