Ligos

Apie tai kada mušti temperatūrą vaikui

kada mušti temperatūrą vaikuiKada mušti temperatūrą vaikui?

Kol neturime vaikų, dažnai nekeliame klausimo, “ką daryt, kai pakyla temperatūra”, – pakyla iki 38.5°C ir reikia gerti vaistų. Bet ar tikrai? Pradėjom ieškoti atsakymo, bandyti ant savęs. Ir priėjom netikėtą išvadą (kuri dabar jau nebe tokia netikėta) – temperatūros mušti nereikia, bet reikia labai atidžiai stebėti sergančio vaiko būklę ir pasitikėti savimi.

Namuose turime keletą knygų, kuriomis remiamės, kai susergam:

Wolfgang Goebel, Michaela Glöckler “Padėkime augti”;
Janet Zand, N.D., L.Ac., ir kiti “Smart Medicine for a Healthier Child”;
Robert S. Mendelsohn, M.D. “How to Raise a Healthy Child in Spite of Your Doctor”;
Wendy Lydall “Raising a Vaccine Free Child”.

Visos knygos apie karščiavimą rašo panašiai, bet šį kartą pasirinksiu pateikiamą požiūrį iš knygos “Padėkime augti”. Visa tai pasiteisino ir mūsų asmeninėje praktikoje. Taigi toliau citatos iš šios knygos ir keletas komentarų iš patirties.

Karščiuojama dėl padidėjusios medžiagų apykaitos visuose raumenyse, o temperatūra kyla dėl susilpnėjusios odos kraujotakos. Todėl pradėjus kilti temperatūrai vaikas išblykšta ir šala, kartais jį krečia drebulys, kol temperatūra pakyla tiek, kiek reikia organizmui.

Iki kokios ribos leisti kilti temperatūrai? Vienaprasmiškai atsakyti negalima. Ypatingos išimtys: jei naujagimio temperatūra daugiau nei valandą išliko 38°C, reikia pranešti vaikų gydytojui; o jei jis dar nevalgo ar blogai atrodo, tai delsti negalima. Jei temperatūra pakyla virš 40.5°C arba šokinėja aukštyn žemyn daugiau kaip 1.5°C (nevartojant cheminių temperatūrą mušančių vaistų), vaiką taip pat turi apžiūrėti gydytojas. Kitais atvejais reikia elgtis savo nuožiūra.

Karščiavimo požymiai:

Jei galūnių oda atrodo šalta – ypač ant blauzdų – o termometras rodo pvz., 38.5°C, temperatūra dar kils. Šioje fazėje jokiu būdu negalima dėti šaltų kompresų, ypač ant blauzdų! Blauzdos ir pėdos sušils tik tuomet, kai temperatūra nebekils ir kūnas pradės išskirti savo šilumą į išorę. Tinka šilti kompresai ant riešų, vaikas šiltai apklostomas ir girdomas karšta arbata.
Jei oda karšta iki pat blauzdų, tai esant 39°C temperatūrai reikalingi vėsūs kompresai ant blauzdų, čiurnų ar vėsūs apipovimai. Galima mušti temperatūrą ir homeopatiniais preparatais, tačiau nerekomenduojama naudoti preparatų, kuriuose yra paracetamolio ar ibuprofeno. Paprastai temperatūrai galima leisti kilti iki 39-40°C, vaikai tokią temperatūrą dažniausiai gerai toleruoja. Geriau palaikyti tam tikrą temperatūrą, nei sukelti stiprius jos svyravimus, nes tai apsunkina kraujotaką. Tik jei temperatūra pakyla virš 40°C ir jos nepavyksta numušti minėtomis priemonėmis, reikia kviesti gydytoją, duoti temperatūrą malšinančių lašų.

Taigi temperatūros kilimo eiga paprasta – kol kyla temperatūra krečia šaltis, savijauta prastėja, galūnės šaltos. Temperatūrai pasiekus maksimumą, galūnės užkaista (lyg degtų), savijauta stabilizuojasi, tada galima pradėti vėsinti (mes dedam vėsius kompresus ant kaktos).

Pirmą kartą su temperatūros svyravimu paeksperimentavau ant savęs, kai prieš keletą metų sirgau gripu. Tada temperatūra pasiekė maksimumą kai buvo netoli 40°C. Kažkiek pasilaikė ir pradėjo kristi. Vaikams lygiai taip pat. Pakyla apie 39°C (ar truputį daugiau) truputį pasilaiko ir iš lėto pradeda kristi. Svarbiausia atidžiai sekti temperatūros kitimą. Nors iš patirties galiu pasakyti, kad temperatūra aukščiausia būna naktį, o ryte jau gerokai pakritusi. Jei vaikutis ramiai miega, tai ir reikia leisti jam ilsėtis, tada organizmas daro didžiulį darbą, nereikia jam trukdyti brukant medikamentus.

Karščiavimo prasmė

Reikia optimalios temperatūros (dažniausiai tarp 39°C ir 40°C), kuriai esant organizmas geriausiai sugeba sukliudyti daugintis jį puolantiems virusams bei bakterijoms ir juos sunaikinti.

Aukšta temperatūra skatina imuninės sistemos gynybinių ląstelių veiklą, stabdo ligų sukėlėjų dauginimąsi ir saugo kūno ląsteles nuo gynybinių medžiagų, kurias išskiria imuninės ląstelės. Sergant kai kuriomis ligoms, temperatūros mušimas gali sukelti komplikacijas.

Karščiavimas – itin veiksminga organizmo reakcija, padedanti kovoti su liga ir siekti stabilesnės sveikatos.

Kai kurie žmonės daro išvadą, kad nemušant temperatūros, leidžiant organizmui pačiam dorotis su atėjusiais virusais, organizmas pats geriau išmoksta kovoti su atėjusia liga, o ir pati liga greičiau išeina. Žinoma, labai svarbų vaidmenį vaidina ir imunitetas, nuo jo ypatingai priklauso ligos eiga. Kiekvienas vaikas serga skirtingai, tad labai svarbu pasitikėti savo intuicija, mėginti įsijausti į vaiko savijautą ir daryti apgalvotus sprendimus.

Daugiau informacijos galima rasti Dr.Mercola straipsnyje “Fever: Ally or Enemy?”

Šis įrašas negali būti traktuojamas kaip gydytojo patarimas.

Apie autorių

Liepa Gradauskaitė

Liepa Gradauskaitė

Manęs dažnai klausia: "Liepa, ar sunku gyventi sveikai?" Atsakau, kad kartais sunku pradėti gyventi sveikiau kuomet turime daug nenaudingų įpročių. Tačiau pradėjus domėtis ir supratus, kad sveikas gyvenimas nėra vien tik draudimai ir apribojimai, bet ir pažinimas, sąmoningumo ugdymas - viskas pasidaro elementaru.

Teksto komentarai

Komentuoti