Išsėtinės sklerozės požymiai

Išsėtinės sklerozės požymiai (foto)

Išsėtinė sklerozė – lėtinis demielinizuojantis sindromas, tai degeneracinis centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimas. Deja, ši liga, tai viena iš dažniau pasitaikančių centrinės nervų sistemos ligų, todėl labai svarbu gebėti pastebėti ir atpažinti ankstyvus šios ligos požymius.

Svarbu pažymėti, jog tai autoimuninio pobūdžio liga kuri pažeidžia nervinių skaidulų apsauginį dangalą. Ligai progresuojant gali būti pažeidžiami milijonai centrinės nervų sistemos skaidulų, o uždegimui pasibaigus susiformuoja randinis audinis dėl ko ši liga ir vadinama “skleroze”. Išėtinė sklerozė kaikuriuose šaltiniuose dar įvardinama kaip “dauginė sklerozė”.

Sunku tiksliai pasakyti kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą, tačiau manoma, jog išsėtinė sklerozė išsivysto tuomet, kada sutrikus imuninei funkcijai šios apsauginės ląstelės ima pulti visiškai sveikas nervų sistemos audinių ląsteles. Dėl to nukenčia nervinių impulsų perdavimo sistema ir gali kilti kliūčių nerviniam signalui pasiekti stuburo smegenis. Šie pokyčiai gali sutrikdyti paciento motoriką, sunkesniais atvejais sukelti kūno paralyžių.

Kalbant apie šią ligą dažnai akcentuojamas vitaminas D kuris siejamas su neuronų regeneracijos procesais ir gali padėti išvengti šios ligos, o šio vitamino deficitas gali paskatinti ligos išsivystymą.

Išsėtinė sklerozės požymiai savo pobūdžiu gali priminti kitų ligų simptomus, todėl labai svarbu atlikti nuodugnius tyrimus ir laiku kreiptis į gydytoją pastebėjus vieną ar daugiau šiu simptomu.

Paprastai išsėtinė sklerozė ima rodyti tokius požymius:

Ankstyvieji simptomai kaip taisyklė dažniau pastebimi odos jautrumo pokyčiuose (apima daugiau nei 61% simptomų pasireiškimo atvejų). Pasireiškia pernelyg dideliu nerviniu jautrumu (dilgčiojimu) arba priešingai – nuslopusiu odos jautrumu tam tikroje kūno vietoje.

Jauniems pacientams ši liga dažniau išryškėja išsivysčius optiniam neuritui (demielinizuojamasis optinis neuritas) dėl kurio atsiranda regos pažeidimas.
Žmonės, kuriems diagnozuojamas ūminis demielinizuojantis optinis neurits, paprastai yra sveiki ir jauni asmenys patenkantys į 20-45 metų amžiaus kategoriją.

Kadangi optinis neuritas gali pasireikšti tiek izoliuota forma, tiek ir kartu su išsėtine skleroze, šios ligos diagnostikai paprastai atliekama galvos magnetinio rezonanso tomografiją.

Tarp mažiau charakteringų, išsėtinės sklerozės simptomų įvardijami nuotaikos sutrikimai (depresija), kalbos sutrikimai, bendras raumenų nusilpimas. Visi šie simptomai gali būti ankstyvas įspėjimas apie klastiną lėtinę ligą.

Tolimesnėse susirgimo stadijose neurologinių simptomų sąrašą papildo vis daugiau sutrikimų apimančių ne tik paciento judėjimo sugebėjimus bet ir kitas nervines funkcijas, atmintį.

Klinikiniai tyrimai rodo, jog žmonių sergančių išsėtine skleroze gyvenimo trukmė nesiskiria nuo bendros populiacijos gyvenimo trukmės.

Ir nors nėra vaistų kurie padėtų visiškai atsikratyti šios ligos, tačiau laiku atlikti tyrimai ir nuolatinis paskirtų vaistų vartojimas leidžia prilėtinti ligos progresavimą ir pagerinti šia liga sergančio žmogaus gyvenimo kokybę. Be to, labai svarbu pasirūpinti psichologiniais šios ligos aspektais ir suteikti reikiamą psichologinę pagalbą žmogui kurį užklupo išsėtinė sklerozė.

Ligos rizika dėl Vitamino D stokos

Daugiau tiesioginiuose saulės spinduliuose būnantiems ir daugiau vitamino D savo organizme sukaupusiems žmonėms yra mažesnė tikimybė susirgti daugine (išsėtine) skleroze, rodo Australijoje atliktas tyrimas.

Jau anksčiau nustatyta, kad arčiau pusiaujo gyvenantys žmonės rečiau suserga daugine skleroze nei tie, kas gyvena toliau nuo pusiaujo, ir tai paaiškinama saulės spindulių ir sukaupiamo vitamino D kiekio skirtumais.

Lietuva priskiriama prie didelio išsėtinės sklerozės paplitimo regionų – čia šia liga serga beveik 3000 žmonių.

Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai ištyrė 216 suaugusius žmones, kuriems 2003-2006 metais nustatyti pirmieji dauginės sklerozės simptomai.

Kontrolinėje grupėje buvo 395 sveiki žmonės. Tyrimo dalyviai buvo apklausiami apie jų gyvenimo būdą, buvo imami jų kraujo mėginiai, siekiant nustatyti vitamino D kiekį.

Nustatyta, kad pirminių dauginės sklerozės požymių dažniau turėjo žmonės, kuriems per jų gyvenimą teko mažiau untravioletinių spindulių – sprendžiant pagal tai, kiek laiko jie būdavo lauke ir kiek toli nuo ekvatoriaus gyveno.

Tokie žmonės organizme taip pat buvo sukaupę 5-10 procentų mažiau vitamino D nei tie tiriamieji, kurie dauginės sklerozės požymių neturėjo.

Kadangi tiesioginiai saulės spinduliai gali iššaukti odos vėžį, specialistai perspėja tuo nepiktnaudžiauti.

Dr. Robyn Lucas, viena tyrimo autorių, pastebi, kad optimaliausia sveikatai būtų tiesioginiuose saulės spinduliuose būti dažnai ir neilgai.

Jos nuomone, galima soliariumų nauda siekiant apsisaugoti nuo dauginės sklerozės yra daug mažesnė nei pavojai susirgti odos vėžiu.

Be to, nenustatyta, kad buvimas saulėje padėtų žmonėms, kurie jau serga daugine skleroze.

Šia lėtine ir nepagydoma centrinės nervų sistemos liga dažniausiai susergama jauname amžiuje, ligos priežastis nėra aiški.