Natris (Na) yra svarbiausias neląstelinis elektrolitas (katijonas), reguliuojantis vandens apykaitą. Ketvirtadalis organizme esančio natrio įeina į audinių sudėtį, kita dalis yra neląsteliniame skystyje ir nuolat keičiasi. Vidutiniškai per parą reikia 4-5 g natrio (10-12 g NaCl). Sveikame organizme bendras natrio kiekis nesikeičia, net jei jo ir suvartojame mažiau 2 g ar daugiau 7 g per dieną.

Natris svarbus:

palaikant osmosinį slėgį;
rūgščių ir šarmų pusiausvyrai (padaugėjus natrio ir sumažėjus kalio, terpės reakcija pakrypsta į šarminę);
raumenų susitraukimui.

Stabilią Na koncentraciją kraujyje palaiko hormoniniai ir inkstų veiklos reguliavimo mechanizmai. Šiame procese dalyvauja reninas, angiotenzinas, aldoteronas, vazopresinas (antidiurezinis hormonas).

Hipernatremija – Natrio koncentracijos padidėjimas. Jos priežastys gali būti:

kai organizmas negauna vandens (mažai geriant, ypač senyvo amžiaus žmonėms; komos būsenoje nejaučiant troškulio);
netekus daug vandens (prakaituojant; ilgai giliai kvėpuojant; sutrikus vandens reguliavimo mechanizmams sergant necukriniu diabetu);
per daug suvartojus natrio (pvz., lašinant tirpalus, kai Na koncentracija didesnė už fiziologinę);
kai organizmas neišskiria natrio (esant Kono sindromui per daug sekretuojama aldosterono, kuris inkstų kanalėliuose sulaiko Na; esant inkstų veiklos nepakankamumui).
Kušingo sindromas (kai per daug gaminama kortizolio, kuris pasižymi mineralkortikoidiniu aktyvumu).

Netekus skysčių ir padidėjus druskų kiekiui organizme išryškėja dehidratacijos sindromas, padidėja veninis spaudimas, vystosi plaučių edema.

Na koncentracijai kraujo serume sumažėjus išsivysto hiponatremija. Tai daug dažnesnė būklė, negu hipernatremija. Hiponatremija gali išsivystyti:

dėl vandens sulaikymo organizme:

taip gali įvykti, kai per daug geriama arba sulašinama į veną per daug skysčių.
įvairios klinikinės būklės (pneumonija, pilvo traumos, žarnyno ar plaučių vėžys), diuretikų vartojimas didina antidiurezinio hormono (vazopresino) sekreciją. Pastarasis sulaiko organizme vandenį, tačiau edemos nebūna. Kraujyje yra normali šlapalo, kreatinino koncentracija, normalus kraujospūdis, tačiau būdingas vandens perteklius organizme. Na prasiskiedžia ir jo koncentracija kraujyje sumažėja (natrio kiekis organizme yra normalus).
Hiponatremija su edema išsivysto esant širdies veikos nepakankamumui: Sumažėjęs efektyvus kraujo tūris padidina aldosterono ir antidiurezinio hormono sekreciją. Aldosteronas sulaiko organizme Na ir padidina neląstelinio skysčio tūrį. Antidiurezinis hormonas sulaiko organizme vandenį. Dėl vandens pertekliaus stebima edema, bei sumažėjusi Na koncentracija kraujyje (bendras natrio kiekis organizme būna padidėjęs).

prarandant Na. Taip gali būti, kai daug skysčių, o kartu ir natrio netenkama užsitęsus vėmimui, viduriavimui ar pro fistules. Sumažėjęs neląstelinio skysčio ir kraujo tūris skatina antidiurezinio hormono sekreciją. Pastarasis sulaiko vandenį organizme ir paskiedžia druskų koncentraciją.
Hiponatremija per mažai vartojant Na yra labai reta būklė.

Na tyrimas padeda įvertinti elektrolitų-skysčių balansą. Vertinant Na koncentracijos tyrimą būtina išsiaiškinti visus veiksnius, kurie galėjo sukelti elektrolitų apykaitos sutrikimus (ligos istoriją, simptomus ir požymius). Įmanomi atvejai, kai kraujo serume Na koncentracija normali, tačiau bendras Na kiekis sumažėjęs iki kritinės ribos. Ne visose situacijose reikia reguliuoti natrio koncentraciją – jei natrio koncentracija kraujyje sumažėja dėl to, kad kraujas praskiedžiamas vandeniu, o serumo osmoliališkumas normalus, papildoma natrio korekcija nereikalinga (pvz., pernelyg daug suvartojus alkoholio). Tik gydytojas gali įvertinti būsenas, kuriose Na kiekį būtina koreguoti.