Krešėjimo rodikliai

Kraujo krešėjimas (koaguliacija) yra vienas hemostazės (kraujavimo stabdymo) sistemos elementų. Normali hemostazė reiškia, kad nėra kraujavimo ir kraujagyslėse nesusidaro krešuliai (trombai)

Hemostazės procese dalyvauja :
• audiniai,
• kraujagyslės sienelė,
• trombocitai,
• kraujo plazmos krešėjimo faktoriai,
• fibrinolizinė (krešulio ištirpdymo) sistema,

Jį sudaro keletas etapų:
1) pirmasis hemostazės periodas – dalyvauja trombocitai, kraujagyslės sienelė, kai kurie plazmos baltymai. Šis etapas prasideda iš karto po pažeidimo;

2) antrasis hemostazės periodas – krešėjimo faktorių aktyvinimas, fibrino susidarymas. Šis periodas prasideda po 5-10 min. po pažeidimo;

3) krešulio suardymas (lizė) arba fibrinolizė –fermentas plazminas ištirpdo fibrino siūlus ir taip atstato kraujotaką kraujagyslėje. Fermentas aktyvavimas prasideda per keles minutes po pažeidimo, krešulio ardymas po 48-72 val. po pažeidimo.

Krešėjimo procese dalyvauja daug medžiagų, vadinamų krešėjimo faktoriais, kurių daugelis yra baltymai. Devyni krešėjimo faktoriai (KF) sintetinami kepenyse: I (fibrinogenas), II (protrombinas), V, VII, IX, X, XI, XII, XII… Visi krešėjimo faktoriai kraujo plazmoje yra neaktyvūs, jie aktyvuojami prasidėjus krešėjimo procesui.

Pagal krešėjimo teoriją kraujo krešėjimo faktoriai aktyvuojami pažeidus audinius ir iš jų išsilaisvinus tromboplastinui (III faktorius). Pastarasis kartu su Ca2+ jonais (IV faktorius) neaktyvų protrombiną (II faktorius) verčia aktyviu trombinu, o trombinas fibrinogeną (I faktorius) verčia fibrinu.

Atradus naujus baltymus, dalyvaujančius krešėjimo procese, ši teorija buvo išplėsta iki krešėjimo kaskados teorija. Pagal šią teoriją suaktyvinti krešėjimo faktoriai, turintys fermentinį aktyvumą, aktyvina kitus faktorius tam tikra seka – kaskada. Krešėjimo kaskada skirstoma į:

1) vidinį kelią, aktyvuojami VIII, IX, XI, XII; krešėjimo faktoriai.

2) išorinį kelią, kai veikiant Ca2+ ir audinių faktoriui, aktyvuotas VII krešėjimo faktorius aktyvuoja IX ir X faktorius;

3) bendrą kelią, kuriame dalyvauja specialūs baltymai ir II, V, X, XIII krešėjimo faktoriai. Taip susidaro fibrino krešulys – galutinis krešėjimo proceso produktas.

Krešėjimo procesas gali būti vertinamas atliekant krešėjimo laiko tyrimus: ADTL (APTT), Protrombino komplekso aktyvumo (PT, SPA) ir kt.

Teksto komentarai

Komentuoti